„Teko patirti situaciją, kai, pats to nesuprasdamas, sukėliau eismo įvykį – palikus stovėjimo aikštelėje automobilį, pamiršau užtraukti rankinio stabdžio svirtį ir automobilis nuriedėjo, taip sukėlė žalą. Tačiau, grįžęs prie automobilio, sukeltos žalos nepastebėjau ir išvažiavau. Mano atžvilgiu buvo pradėta administracinė byla, tačiau nutraukta, nustačius, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinau nesuvokdamas, kad jį sukėliau.
Tačiau nukentėjusios transporto priemonės draudimo bendrovė dabar siekia prisiteisti iš manęs turtinę žalą regreso tvarka. Norėčiau sužinoti, ar verta ginčyti civilinį ieškinį ar vis dėlto draudimo bendrovė yra teisi reikalaudama atlyginti jos patirtą žalą?“ – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei kiti šį santykį reguliuojantys teisės aktai įtvirtina pareigą įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviams, susijusiems su eismo įvykiu, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Tokie atvejai, kaip skaitytojo, eismo įvykių teisinėje praktikoje pasitaiko neretai. Asmuo yra išteisinamas baudžiamojoje ar administracinėje byloje, teismui konstatavus, kad vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino to nesuvokdamas, nesant jo kaltės, t.y. neveikdamas tiesiogine tyčia arba neatsargumu, tačiau toliau yra tęsiama civilinė byla dėl draudimo išmokos priteisimo iš eismo įvykio kaltininko regreso tvarka.
Verta paminėti, kad jei asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.
Aiškindamas ir taikydamas pasišalinimą iš eismo įvykio reglamentuojančias teisės normas tokio pobūdžio bylose, kasacinis teismas yra konstatavęs būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis.
Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Vis tik Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra įtvirtinama draudiko, kuris draudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisė į nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, jei asmuo atsakingas už žalos padarymą pasišalino iš įvykio vietos.
Būtent šiomis teisės aktų normomis remiasi transporto priemonių draudimo bendrovės, siekiančios regreso tvarka prisiteisti nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą iš kaltininko.
Pažymėtina, kad ir civiliniame procese pasilikimas eismo įvykio vietoje ir pranešimas policijai nėra traktuojamas kaip absoliuti eismo dalyvių pareiga – transporto priemonių draudimo bendrovė gali reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tik tuo atveju, kai įrodo, kad transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi būtent ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką.
Skaitytojo atveju, vien ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius būtinosios pasišalinimo iš eismo įvykio vietos sąlygos – kaltės, suponuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltininkas nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, kuriais remiantis galima formuoti stiprią atsakovo poziciją į draudimo bendrovės pareikštą ieškinį.
Rekomenduotina nebijoti ginčyti draudimo bendrovės reikalavimus tokio pobūdžio bylose, nes, draudimo bendrovei nepateikus pakankamai konstruktyvių duomenų, teismų praktikoje dažniausiai konstatuojama, kad ieškovas neįrodė savo teisės reikalauti išmokėtos tretiesiems asmenims draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens ir ieškinys turi būti atmestinas, o patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui.“
