Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo sugriežtini aplinkosauginiai reikalavimai. Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad tokiu būdu norima sumažinti nelegalių ir nekokybiškų paslaugų teikimo atvejus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą išderinančių dalių arba įrangos įmontavimas.
Už pažeidimus baudos, vykdys ir patikrinimus
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Renata Gagienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad aplinkosaugininkai dėl naujų pokyčių suteiks ne tik papildomą informaciją servisų atstovams, bet ir informuos gyventojus apie nustatytus pažeidimus.
Pasak pašnekovės, pareigūnai taip pat vykdys planinę arba neplaninę kontrolę. Štai neplaniniai patikrinimai galėtų būti atliekami tada, kai gaunamas skundas ar informacija apie galimai daromus aplinkos srities pažeidimus.
„Nustačius pažeidimus, bus taikoma atsakomybė. Tikimasi, kad prevencinių, kontrolės priemonių taikymas atgrasys subjektus nuo pažeidimų darymo ir paskatins rinktis aplinkai draugiškus ūkinės veiklos vystymo metodus“, – kalbėjo R .Gagienė.
Šiuo metu transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkosauginius reikalavimus pažeidžiantiems asmenims taikoma tokia atsakomybė:
- kai veiklai neprivalomas leidimas pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 150 iki 300 eurų; kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 200 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 140 iki 300 eurų, nuo 300 iki 1450 eurų, nuo 200 iki 600 eurų;
- kai veiklai pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus reikalingas leidimas, bauda asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 90 iki 1,7 tūkst. eurų, nuo 600 iki 1150 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai bauda nuo 30 iki 1150 eurų, nuo 2 tūkst iki 3 tūkst eurų, nuo 1,2 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
Pasak ministerijos atstovės, Seime yra svarstoma už tokių reikalavimų nesilaikymą fiziniams ir juridiniams asmenims didinti baudas.
Jei pakeitimai įsigaliotų, bauda fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams, ar kitiems atsakingiems asmenims siektų nuo 250 iki 870 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 870 iki 1740 eurų;
Tuo metu juridiniams asmenims bauda siektų nuo 900 iki 1,9 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 1,9 tūkst. eurų iki 3,8 eurų.
Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė taip pat vykdoma organizuojant ir temines akcijas, reidus.
Pavyzdžiui, akcija „Garažiukas“, kai patikrinimų metu vertinama, ar veikla vykdoma teisėtai, ar susidariusios atliekos tvarkomos laikomos laikantis nustatytų reikalavimų, ar patalpų šildymui nekūrenamos atliekos (planuojama vykdyti IV ketvirtį).
Tikrųjų garažiukų taip ir nepatikrina?
Tiesa, paslaugų teikėjas, suremontavęs ar sureguliavęs transporto priemonių sistemas, detales, kurios daro poveikį išmetamosiomis dujomis, nuo šiol turi užtikrinti, kad suremontuotos transporto priemonės išmetamosios dujos atitinka joms nustatytas normas.
Be to, išmatuotų parametrų atitiktį normoms reikia nurodyti transporto priemonės valdytojui išduodamuose dokumentuose.
Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas Mantas Musnikas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad servisų atstovai dėl tokio pakeitimo iš tiesų nerimavo.
„Servisai svarstė, ką čia dabar reikės daryti. Tad šioje vietoje liko dvi išeitys – kreiptis į techninių apžiūrų centrus, kur yra teikiama tokia paslauga, arba nusipirkti apie 5 tūkst. eurų kainuojantį dūmingumo stendą“, – teigė pašnekovas.
M. Musnikas užsimena, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikėjo deklaracija šiuo metu turi būti pateikta Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
Tačiau, kaip teigė pašnekovas, yra ir tokių, kurie šioje sistemoje nesiregistruoja, tad galiausiai dėl to nukenčia tie asmenys, kurie sąžiningai moka mokesčius ir laikosi nustatytų reikalavimų.
„Kiekvienas servisas, norėdamas būti skaidrus, užsiregistruoja tokioje sistemoje. Tačiau ką daro garažiukai? Jie paprasčiausiai nesiregistruoja. Juk kam jiems registruotis, kam to galvos skausmo mokant mokesčius, rūpinantis aplinkosauginiais reikalavimais?“ – pavyzdį pateikė pašnekovas.
Todėl, kaip teigė M. Musnikas, aplinkosaugininkų vykdoma kontrolė neleidžia užfiksuoti tikrųjų rezultatų, kiek iš tiesų servisų laikosi nustatytų reikalavimų.
„Aplinkosaugininkai tikrina servisus, esančius tos sistemos sąraše. Tad tų asmenų, kurie nesiregistruoja, jie tiesiog nemato“, – dėmesį atkreipė jis.
Pripažįsta, kad realybė yra kitokia, tad laukia pokyčiai
Dar pernai Aplinkos ministerijos atstovė R. Gagienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jei automobilio išmetamųjų dujų sistema būtų pakoreguota, tokiam automobiliui galėtų būti panaikinta ir techninė apžiūra.
„Kadangi toks automobilis bus laikomas techniškai netvarkingu, bus panaikintas jo privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas ir automobiliui reikės atlikti pakartotinę techninę apžiūrą.
Automobilio išmetimo sistema, išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga turės būti sutvarkyta taip, kaip numato gamintojas ir teisės aktų reikalavimai“, – tąkart komentavo specialistė.
Tačiau realybė, kaip teigė M. Musnikas, yra kitokia. Pasak jo, techninių apžiūrų centrai dažnu atveju nenustatys, ar transporto priemonės išmetamųjų dujų sistema buvo modifikuota.
Tuo metu Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas pripažįsta, kad jeigu automobilio variklis dar yra pakankamai tvarkingas, labai tikėtina, kad tokia transporto priemonė atitiks oficialias dūmingumo ar CO matavimų normas.
„O jei katalizatorių išpjovę asmenys darbavosi kruopščiai, t.y. nepaliko matomose vietose virinimo siūlių, kontrolieriai negali fiksuoti ir trūkumo“, – kalbėjo R. Gabartas.
Tiesa, pašnekovas svarsto, kad situacija turėtų pasikeisti per porą artimiausių metų.
„Europos Sąjunga išleido direktyvą, kurioje numato į techninių apžiūrų stotyse atliekamos patikros rutiną įtraukti kietųjų dalelių matavimą.
Toks matavimas bus atliekamas su nauju prietaisu, kokį, mūsų žiniomis, šiuo metu testuoja Vokietijos ir Belgijos techninių apžiūrų įmonės. Be to, tokį prietaisą kitais metais žada pradėti naudoti latviai“, – kalbėjo R. Gabartas.
Dėmesio centre – kondicionierių pildytojai
Be to, vienas iš svarbesnių įstatymo naujų pakeitimų yra ir tai, kad automobilių techninės priežiūros ir remonto ūkio subjektams, prieš pildant transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą F-dujomis, bus privaloma patikrinti šių sistemų techninę įrangą.
Jeigu pažeidimą užfiksuos, tokiu atveju kondicionavimo sistemą bus draudžiama pildyti neatlikus remonto. Be to, primenama, kad po sugriežtintos tvarkos minėtus darbus gali atlikti tik kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą turintys fiziniai arba juridiniai asmenys.
R. Gagienė užsimena, kad aplinkosaugininkai šiltuoju metų laiku ruošiasi surengti patikrinimų akciją „Kondicionierius“, kurios metu bus vertinama, ar kondicionavimo sistemų pildymo paslaugų teikėjai laikosi nustatytų reikalavimų.
Jei patikrų metu šie asmenys neturės jų kompetenciją patvirtinančio pažymėjimo, numatyta skirti nuo 300 iki 450 eurų baudą. Šiuo metu taip pat Seime svarstomi pakeitimai, kuriais būtų padidintas baudos dydis už pažymėjimo neturėjimą – nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
