Jei sklypo riba iš tiesų nėra tiksli, kyla rizika, kad susipykus su kaimynu dėl sklypo ribų turėsite tokį statinį nugriauti.
Problemos atsirado per daugelį metų
Registrų centras skelbia, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 50 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos – koreguotinos, t.y. anksčiau įvesti duomenys apie žemės sklypą galėjo būti netikslūs.
Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tokia situacija susiklostė istoriškai – keitėsi ne tik žemės sklypų matavimo būdai, bet ir koordinačių sistemos, keliami reikalavimai tikslumui.
„Prievolė žemės sklypų kadastrinius matavimus vykdyti valstybinėje koordinačių sistemoje atsirado tik nuo 1994 m., kai buvo įteisinta Lietuvos koordinačių sistema LKS-94. Iki to laiko ribos galėjo būti matuojamos sąlyginėje ir vietinėje koordinačių sistemose.
Taip pat, atkuriant nuosavybės teises į piliečiams priklausančią žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypo planai buvo rengiami ir kadastro žemėlapyje žymimi nenustačius tikslių geodezinių koordinačių“, – kalbėjo A. Kalantaitė.
Tuo metu Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus taip pat paaiškino, kaip yra priimamas sprendimas, kad jūsų žemės valdos ribos gali būti netikslios.
„Daugeliu atveju žemės sklypų ribos pripažįstamos koreguotinomis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimu, kai, žymint žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastre, nustatoma, kad tam tikro žemės sklypo ribos nesutampa (kerta, neatitinka) su gretimų žemės sklypų ribomis.
NŽT, įvertinusi visas aplinkybes, priima sprendimą dėl to, kurio sklypo ribos yra tikslios, o kurias būtina koreguoti. Ši informacija paskelbiama tiek Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek matoma Regia žemėlapyje“, – kalbėjo M. Samkus.
Pašnekovas sako, kad žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikomos koreguotinomis dar ir tada, kai žemės sklypo geodeziniai matavimai seniai buvo atlikti sąlyginėje koordinaičių sistemoje.
„Arba tada, kai žemės sklypo plotas, gautas pažymėjus žemės sklypo ribas NT kadastro žemėlapyje, nesutampa su plotu, nurodytu žemės sklypo plane. Taip pat tuomet, kai žemėlapyje įbraižyta žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos, kuri nurodyta žemės sklypo plane“, – priminė jis.
Teks griauti namus ar kitus pastatus?
Aplinkos ministerijos atstovė A. Kalantaitė gyventojams primena, kad prievolės žemės sklypų, kurių ribos netikslios, savininkams atlikti naujus kadastrinius matavimus nėra. O to nepadarius, nėra numatyta ir jokia administracinė atsakomybė.
„Šiuo metu savininkai informuojami, kad jų žemės sklypų ribos netiksliai pažymėtos kadastro žemėlapyje. Taigi savininkams užtenka pateikti savo turimą žemės sklypo planą Registrų centrui ir informacija gali būti patikslinta kadastro žemėlapyje.
Jeigu to neužtenka, t. y. pagal savininkų pateiktą žemės sklypo planą neįmanoma patikslinti žemės sklypo ribų, reikalingi nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu turi būti parengiamas naujas žemės sklypo planas ir patikslinti kadastro duomenys“, – komentavo ji.
Nors gyventojams prievolės perbraižyti žemės valdas nėra, tačiau tokių sklypų savininkai gali susidurti su nepatogumais, kai bus norima tokią žemę ar jos dalį parduoti kitiems asmenims.
„Pirkėjai norės žinoti tikslias perkamo žemės sklypo ribas, plotą. Kitas savininkui svarbus aspektas – žemės mokestis, kuris skaičiuojamas nuo žemės sklypo ploto“, – svarstė ministerijos atstovė.
Be to, specialistė sako, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus statytojas žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba, turi valdyti nuosavybės arba kitais pagrindais.
Tad jei nebus žinomos tikslios žemės sklypo ribos, gali kilti rizika, kad statybos darbai bus atliekami ne savininkui nuosavybės teise priklausančiame sklype.
„Jei paaiškėja, kad dėl netiksliai nustatytų žemės sklypo ribų pastatytas statinys įsiterpia į kito savininko žemės sklypo ribas, visų pirma, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo. Pirmiausia, susidariusią situaciją turėtų įvertinti matininkas, vėliau sprendimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo gali priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Jei vis tik ginčas neišsprendžiamas, reikėtų kreiptis į teismą.
Siekiant išvengti minimos situacijos yra labai svarbu, kad žemės sklypo ribos būtų tiksliai žinomos prieš atliekant statybos darbus“, – patarė A. Kalantaitė.
Privalo laikytis svarbių reikalavimų arba tartis su kaimynu
Advokatas dr. Arvydas Budnikas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad po žemės sklypų ribų patikslinimo statinys negali būti įsiterpęs į svetimą kaimyninį žemės sklypą.
Taip pat turi būti išlaikyti ir tam tikri minimalūs atstumai iki kaimyninio svetimo sklypo ribos bei ant jo stovinčių statinių.
„Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, tai mažiausi atstumai nuo pastatų, kurie yra iki 8,5 m aukščio, turi būti ne mažesni kaip 3 m iki gretimo sklypo ribos.
Dar aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Minėtas atstumas gali būti sumažintas tik tuo atveju, jeigu yra gautas gretimo sklypo savininko sutikimas“, – paaiškino advokatas.
Pasak teisininko, privalo būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių gretimuose sklypuose.
„Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali būti įvairus priklausomai nuo situacijos, pavyzdžiui, 6 m, 8 m.
Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3 m yra galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą“, – kalbėjo A. Budnikas.
Kai nėra išlaikomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos arba statinys įsiterpia į svetimą sklypą, pasak teisininko, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
„Inspekcija pagal nukentėjusios šalies skundą patikrina situaciją. Inspekcija analizuoja, ar yra išlaikyti reikiami atstumai iki gretimo sklypo ribos, ar statinys nėra įsiterpęs į gretimo sklypo teritoriją.
Tuo atveju, jeigu minėti pažeidimai egzistuoja, inspekcija pažeidėjui išduoda privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius“, – teigė jis.
Tokiu atveju inspekcijai, kaip pasakoja A. Budnikas, įpareigoja per tam tikrą laiką patraukti statinį taip, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus.
„Toks patraukimas vyksta išardant statinio dalis, išardant sumontuotus surenkamus juostinius pamatus, sutvarkant statybvietę ir kt.
Galiausiai, įvykdžius įpareigojimą, statinys turi stovėti taip, kad būtų išlaikyta minimali riba iki gretimo žemės sklypo, tuo labiau, tas statinys negali įsiterpti į gretimo sklypo teritoriją“, – teigė pašnekovas.
Jeigu į tokia situaciją patekote ir jūs, kai statinys įsiterpia į kito sklypo ribas arba nėra išlaikomi tinkami atstumai, advokatas rekomenduoja pirmiausiai pakalbėti su kaimynu ir situaciją išspręsti taikiai.
„Pavyzdžiui, jeigu atstumas nuo statinio iki kito žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai, tai galima prašyti gretimo sklypo savininko sutikimo dėl mažesnio atstumo išlaikymo.
Tuo atveju, jeigu statinys yra įsiterpęs į gretimą svetimą sklypą, tai statinio savininkas taip pat galėtų mėginti tartis taikiai su svetimo sklypo savininku, pavyzdžiui, nuperkant dalį jo žemės sklypo. Tokiu atveju būtų užtikrinta, kad statinys stovi teisėtai statytojo teritorijoje“, – patarė advokatas A. Budnikas.
Tačiau ne visi kaimynai gali būti sukalbami, tad jei susitarti nepavyks, už padarytą pažeidimą tektų atsisveikinti ir su statiniu.
Be to, jeigu pažeidimai nebus pašalinti laiku, pažeidėjui teismas gali skirti iki 300 eurų siekiančią piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Registrų centro atstovas tikina, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų galutinė kaina priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, sklype esančių objektų kiekio ir sudėtingumo, regiono, sklypo konfigūracijos, gretimų žemės sklypų matavimų tikslumo.
