Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.
Mokesčių reformoje – dvi raudonos šviesos
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad žiūrint į mūsų biudžetą, mes esame pakankamai maži, o mūsų perskirstymas nesiekia nė trečdalio biudžeto. Tai – didžiulė problema.
Pasak jo, mažo biudžeto problema kyla dėl didelio šešėlio – slepiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Problemų kelia ir netolygus apmokestinimas dirbančiųjų pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbančiųjų. Kita problema, kurią mato Lietuvos bankas – turto apmokestinimas. Pasak V. Vasiliausko, čia slypi neišnaudotas potencialas padidinti biudžetą, nes palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje turtas apmokestinamas labai mažai.
Dėl šio mažo biudžeto Lietuvoje išmokamos ir mažos pensijos, skiriama per mažai viešosioms paslaugoms.
„Mes palaikome darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą“, taip pat sveikintinos priemonės ištraukiant lėšas iš šešėlio“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Tačiau kritikos nepagailėta dėl savarankišką veiklą vykdančiųjų ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Lietuvos bankas siūlo panaikinti verslo liudijimus, kaip veiklos formą, suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo tvarką pajamoms iš samdomo darbo ir savarankiškos veiklos ir išplėsti galimybę vykdyti apskaitą pinigų srauto principu smulkiam verslui.
„Mūsų nuomone nesprendžia dabartinė reforma esminės problemos apie darbo mokesčio naštą savarankiškai dirbantiems ir pagal darbo sutartis. Išgirsime argumentų, kad savarankiškai dirbantys rizikuoja, neturi pastovių pajamų. Dalis tiesos yra, bet tokio didelio arbitražo tai nepateisina“, – sakė V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas pridėjo, kad verslo liudijimai įeina į savarankiškai dirbančių asmenų skirtį ir tuomet vidutinė mokestinė našta savarankiškai dirbantiesiems yra 64 eurai, o dirbantiesiems pagal darbo sutartis 323 Eur. Tai yra per dideli skirtumai, anot jo.
Dabartinis Finansų ministerijos yra darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, o individualios veiklos mokestis nekeičiamas. Dėl to V. Vasiliauskas sako, kad reikia individualią veiklą apmokestinti labiau. 160 tūkst. šiai dienai naudojasi gerokai mažesne mokestine našta, pasak Lietuvos banko vadovo. 1,2 mln. žmonių dirba pagal darbo sutartis, pagal individualios veiklos pažymą apie 120 tūkst., individualių įmonių savininkų yra apie 20 tūkst. ir yra apie 88 tūkst. verslo liudijimų išduotų.
Panaikinus verslo liudijimus būtų galima papildomai surinkti apie 150–160 mln. eurų per metus. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.
Lietuvos bankas siūlo visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą, įvedant progresinį mokestį. Tada būtų mechanizmas aiškus, skaidrus ir kuo daugiau turėtum, tuo daugiau mokėtum. Dabar Finansų ministerija siūlo apmokestinti tik antrą, trečią ir t.t. gyvenamosios paskirties būstą.
„Nekilnojamojo turto mokestis, iš tiesų pasiūlymai, kurie pateikti tai NT mokesčio bazė plečiama minimaliai. Ir mechanizmas per daug sudėtingas. Tos galimybės, kurios potencialiai guli NT, su tais pasiūlymais nebus iki galo išnaudotos. Tad siūlome kitokį progresinį apmokestinimo variantą“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpštas pridėjo, kad visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį reikėtų įjungti nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Mokestis augt7 priklausomai nuo nekilnojamojo vertės. Taip būtų galima surinkti apie 100 mln. eurų. O ir surenkama suma augtų, nes nekilnojamojo turto vertė su laiku auga.
Būtent dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo ir NT mokesčio matoma, kad esminė perskirstymo problema nėra sprendžiama: biudžetas iš esmės nedidės, o siūlymai blogins fiskalinį balansą.
„Su pasiūlytu paketu esminė perskirstymo problema nėra sprendžiama. Arbitražo panaikinimas tarp darbo pajamų ir savarankiškos veiklos apmokestinimo yra esminis dalykas. Liūdnais mūsų vertinimais, dabartiniai mokesčių pakeitimai veiktų neigiamai viešuosius finansus. Praradimai būtų pakankamai nemenki, tai vargubau, ar prisidėtų prie to tikslo, nuo kurio turėjo prasidėti diskusija – tai perskirstymo gerinimas“, – teigė V. Vasiliauskas.
Pensijų sistemai – žalia šviesa
Lietuvos banko pozicija ta, kad kuklių lietuviškų pensijų priežastis yra dėl demografinio šoko galimybių ir dėl to, kad žmonės patys nelinkę kaupti. Iš esmės pensijų reforma vertinama teigiamai. V. Vasiliausko teigimu, pozityvu, jog į pensijų kaupimą automatiškai bus įtraukti visi.
„Viliamės, kad žmonės elgsis sąmoningai ir dalyvavimas bus masinis. Nes masiškumas ir laikas, kiek dalyvauji pensijų sistemoje nulemia ateities pensijų išmokas“, – teigė V. Vasiliauskas.
Teigiamai vertinama ir tai, kad bus per pus mažinami pensijų fondų atskaitymai, mažinama kaupimo rizika.
Be to, siūloma stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų.
„Ryšio stiprinimas susijęs ir su planuojamo „Sodros“ bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą. Visos iš esmės bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą ateityje gali atimti galimybę stiprinti tą ryšį tarp įmokų ir išmokų. Dėl to ateityje siūlysime tik dalį, ne daugiau kaip pusę, bazinės pensijos perkelti į valstybės biudžetą.
Galėtų minimalios pensijos koncepcija įvedama, ją gautų tie, kurių pensijos labai mažos ir ji būtų mokama iš valstybės biudžeto, o visa kita iš „Sodros“, – siūlo V. Vasiliauskas.
Jis prideda, kad taipogi tarp siūlymų paprastesnis priėjimas prie informacijos: žmogus aiškiai matytų kiek sukaupė pensijos ir kiek matys ateityje.
„Žmogus aiškiai turi suprasti dėl ko jis šiandien dalyvauja viešuosiuose finansuose, dėl ko šiandien moka valstybės socialinio draudimo įmoką“, – sakė V. Vasiliauskas.
Taip pat svarbu ir informacija, kad žmogus galėtų aiškiai matyti, kas jo laukia ateityje: kiek dabar sukaupta, kiek ateityje bus sukaupiama priklausomai nuo pakopos, kuriai priklauso.
„Šiai dienai turime tik kelis šimtus anuitetų. Viena priežasčių – jie brangūs. Dėl to sakome, kad pensijų išmokų sistema turėtų pigti. Siūlome centralizuoti pensijų anuitetų veiklą ir pagalvoti apie viešą subjektą, kuris galėtų tuo užsiimti“, – prideda Lietuvos banko vadovas.
„Kalbant apie pensijų reformą, manome, kad siūlymai ilgalaikiai, o dėl detalių bus galima diskutuoti“, – apibendrino V. Vasiliauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Finansų ministerija sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, siūlo keisti mokesčių tarifus. Gyventojų pajamų mokestis keičiasi iki 21 proc. ir būtų mokama 18,5 proc. socialinio draudimo įmoka, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento. Tuo tarpu vykdantiems individualią veiklą mokesčiai nesikeistų visiškai.
O nekilnojamasis turtas pagal naują sistemą būtų apmokestinamas papildomu mokesčiu – antras, trečias, ketvirtas ir n–tasis gyvenamosios paskirties būstas būtų apmokestinamas 0,3 proc. tarifu, jei bendra vertė viso gyvenamosios paskirties turto viršytų 220 tūkst. eurų sumą įsijungtų progresinis mokestis.
