Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjunga savo galią rodė pasiekimais kosmose, o paprasti rusai skurdo. Šaltasis karas baigėsi, tačiau investicijos, skiriamos galiai demonstruoti, nenutraukiamos. Sočio žiemos olimpiada, panašu, bus brangiausios visų laikų olimpinės žaidynės.
Lapkritį olimpinė ugnis pirmą kartą istorijoje iškeliavo į atvirą kosmosą. Rusijos simpatijos kosmosui nedingo, o Sočio žaidynės rodo didelį V. Putino norą pademonstruoti ne tik asmeninį, bet ir nacionalinį prestižą. Jis yra minėjęs, kad Sočio olimpiada yra ne tiek sporto renginys, kiek viešųjų ryšių galimybė.
Išlaidų mastu Sočio žiemos olimpinės žaidynės iškalbingos. 2007 metais Rusija tikėjosi joms pasiruošti už 12,2 mlrd. JAV dolerių (31,3 mlrd. litų). 2010-aisiais ši prognozė išaugo iki 30,6 mlrd. dolerių (78,6 mlrd. litų). Praėjusių metų pradžioje išlaidos žiemos žaidynėms jau netilpo į 50 mlrd. dolerių (128,5 mlrd. litų) sąskaitą.
Korupcijos šešėlis
Žurnalistas Aleksandras Kiatkinas teigė, kad kiekviena iki žaidynių atidarymo likusi diena Rusijos mokesčių mokėtojams atsieina 35 mln. dolerių (90 mln. litų). Šios šalies žiniasklaidoje pasigirsta kalbų, kad nemaža dalis olimpinėms žaidynėms skirtų lėšų buvo iššvaistyta.
Kirilas Rogovas „Novaja Gazeta“ rašo, kad pasisavinamų pinigų dalis priklauso nuo projekto dydžio. Pasak jo, dirbant prie mažesnių projektų galima pasisavinti trečdalį lėšų, o dirbant prie didžiųjų – net 60–70 proc.
Sočio olimpiados rengėjai kovoja ne tik su korupcija, žmogaus teisių gynėjais ar informacijos nutekinimu, bet ir su metalo laužo rinkėjais. Pavyzdžiui, per porą savaičių Sočyje pavogta apie 800 kanalizacijos šulinių dangčių.
Nors kalnuotame Juodosios jūros kurorte inžinieriams teko susidurti su sunkiomis problemomis, kasti tunelį per patį kalno vidurį, pastebima, kad Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės iš viso atsiėjo tiek, kiek rusai išleido vienam transporto mazgui.
Businessweek.com duomenimis, trečių pagal dydį pasaulyje geležinkelio linijų, įdarbinančių daugiau nei 1 mln. žmonių, vadovas Vladimiras Jakuninas yra artimas V. Putino žmogus. Gal todėl visai nekeista, kad beveik 52 km geležinkelio ir greitkelio ruožas Rusijai atsiėjo 22 mlrd. litų.
Nors nėra tiesioginių įrodymų, kiek tiksliai pinigų yra paleista vėjais, žurnalistas Igoris Byčkovas savo tinklaraštyje rašo, kad už išvaistytas lėšas kiekviename Rusijos mieste ir miestelyje buvo galima pastatyti po naują plaukimo baseiną, ledo ritulio aikštelę ir futbolo aikštę. Rusijos opozicija teigia, kad žiemos olimpinėms žaidynėms išvaistyta apie 30 mlrd. JAV dolerių (77,1 mlrd. litų).
Ar šios kalbos laužtos iš piršto, neaišku, tačiau faktas yra vienas – tokių statybų, kokios vyko prieš pat olimpiadą, Sočis dar niekada nebuvo matęs.
Dėmesys infrastruktūrai
Rengiant žaidynes kalnuotoje Juodosios jūros pakrantėje, didelis dėmesys skirtas infrastruktūrai gerinti. Buvo nutiesta 300 km kelių, 100 km geležinkelio bėgių, iškasti 39 nauji tuneliai, pastatytos 24 naujos šiluminės ir hidroelektrinės.
BBC praneša, kad naujaisiais traukiniais per valandą galės važiuoti 20 tūkst. keleivių. Tiek per valandą galėtų su traukiniu pasivažinėti visi Plungės miesto gyventojai.
Saugumo užtikrinimas
Pastangos užtikrinti olimpiados saugumą buvo dėmesio centre nuo pat 2007 metų, kai Rusija užsitikrino teisę surengti svarbiausią žiemos sporto renginį. V. Putinas ta proga visiems saugumo pareigūnams uždraudė eiti atostogų, kol paskutinis olimpiados svečias iš užsienio paliks šalį.
Likus mažiau negu mėnesiui iki žaidynių, prie 37 tūkst. saugumo pareigūnų, prižiūrėsiančių tvarką sporto šventėje, prisidėjo armijos šarvuotosios mašinos ir karinių jūrų pajėgų laivai, budintys Juodojoje jūroje.
Sočio olimpiada
55 tūkst. darbininkų statė olimpinius pastatus
Pirmasis šalies vadovas, pareiškęs, kad nevyks į Sočio olimpines žaidynes, buvo Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė
Olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvaus 2,5 tūkst. sportininkų
Sočyje gyvena beveik 350 tūkst. gyventojų
Sočio olimpiada prasidės vasario 7 dieną.
