Desperatiškai bandydama iš šešėlinės ekonomikos išgauti bent kiek lėšų, valdžia svarsto galimybę bausti už nelegalų darbą ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus. Vyriausybė ketina nustatyti sankcijas samdomiems darbuotojams, sutinkantiems dirbti be darbo sutarčių.
Profesinės sąjungos perspėja, kad nukentėti gali ir sąžiningi darbuotojai, nes jie ne visada žino, ar darbdavys už juos moka mokesčius. Be to, dabartinėmis sąlygomis, esant aukštam nedarbo lygiui, samdomi darbuotojai turi mažiau galimybių kovoti už savo teises.
Bausti reikia visus?
Artimiausiu metu Vyriausybė planuoja svarstyti, kaip sumažinti nelegalų darbą. „Manome, kad nelegaliai dirbantis asmuo taip pat turi būti atsakingas už šį nusižengimą“, – įsitikinęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Pasak kanclerio, baudos nelegaliai dirbantiesiems galėtų būti nuo 500 iki 1 000 Lt. „Kol kas nenuspręsta, ar šios sankcijos būtų taikomos tik Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, kurie dirba nelegaliai, ar visiems įsidarbinusiems be darbo sutarčių“, – kalbėjo D. Matulionis.
Kancleris sakė, kad siūloma nebausti tų nelegaliai dirbančių žmonių, kurie geranoriškai praneš Darbo inspekcijai apie tai, jog yra verčiami dirbti nelegaliai.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad už nelegalų darbą atsakingas pats žmogus, nes nelegaliai naudojasi gaunama socialine parama. „Tas žmogus sąmoningai imasi šios veiklos“, – mano ji.
Daug abejonių
Statybose pagalbiniu dirbęs ir tuo pat metu bedarbio statusą turėjęs kaunietis Rimtautas (redakcijai pavardė žinoma) prisipažino, kad nepraleido progos dirbti nelegaliai. „Turiu du vaikus, žmona gauna minimalią algą, o kai netekau oficialaus darbo statybose, užsiregistravau darbo biržoje, – kalbėjo jis. – Pasitaikius progai sutikau kelis mėnesius dirbti nelegaliai. Nelaikau savęs nusikaltėliu, juk turėjau išlaikyti šeimą. Dabar turiu legalų darbą, bet jei vėl atsidurčiau tokioje situacijoje, nedvejočiau ir sutikčiau dirbti nelegaliai. Valstybė turėtų galvoti ne kaip bauginti savo piliečius baudomis, o kaip sudaryti sąlygas darbo vietoms kurti.“
Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas Vilhelmas Čekuolis Vyriausybės planus bausti nelegalius darbuotojus pavadino nesąmone. „Žmogus ne visada gali žinoti, ar jis įdarbintas legaliai, – teigė jis. – Juk „Sodrai“ įpareigotas pranešti tik darbdavys, o to jis gali nepadaryti.“
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė taip pat minėjo žinanti ne vieną atvejį, kai darbdaviai nuslepia nuo darbuotojo, kad už jį vengia mokėti mokesčius. „Mes už sąžiningą ir legalų darbą, – tvirtino ji. – Tačiau dabartinėmis sąlygomis samdomas darbuotojas yra beveik bejėgis prieš darbdavio valią. Žmonės prispausti nepritekliaus, nedarbo grėsmės, jie ne visada žino savo teises ir kokių dokumentų iš darbdavio reikalauti, todėl dar labiau didinti įtampos nereikėtų.“
Šešėlis plečiasi
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas teigia, kad daugiausia žmonės nelegaliai įdarbinami statybose, automobilių remonto dirbtuvėse, restoranuose, lengvojoje pramonėje.
Teisės aktai nustato, kad už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdavys gali būti baudžiamas nuo 3 iki 10 tūkst. Lt, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 10 iki 20 tūkst. Lt. Tačiau statistika rodo, kad šis reiškinys sparčiai plinta: praėjusiais metais nelegaliai dirbo 6 678 asmenys, arba 44 proc. daugiau nei užpernai.
Ekonomistai teigia, kad per metus šalyje nelegalioms algoms gali būti skirta apie 7 mlrd. Lt, o šešėlinė ekonomika jau sukuria net 30 proc. BVP.
„Dabartinėje sistemoje šešėlinis darbas dažnai tampa naudingas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui“, – įsitikinusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė. Institutas ne kartą skelbė savo nuomonę, kad mokesčių ir valstybės reguliavimų mažinimas būtų daug efektyvesnis kovojant su šešėline ekonomika nei baudžiamosios priemonės.
Saulius TVIRBUTAS
