Kai jaunuoliams trūksta užimtumo, jie imasi darbo. Taip ne tik užsidirba pinigų savo reikmėms, bet ir įgyja patirties bei užmezga pažintis. Prasidėjus vasarai, jaunuoliai suskumba ieškoti sezoninio darbo. Tačiau nepilnamečiui rasti apmokamą užsiėmimą nėra paprasta. Šiandien, kai šalyje netrūksta didžiulę darbo patirtį turinčių bedarbių, jaunuoliams į darbo rinką patekti itin sunku. Be to, nepilnamečių jaunuolių darbą reglamentuoja šalies teisės aktai, todėl darbdaviams daug paprasčiau priimti pilnamečius. Tačiau jaunuoliai nenuleidžia rankų. Jaunimo darbo centrų specialistai kasdien sulaukia darbo ieškančių moksleivių skambučių.
Gauna minimumą
Lietuvos darbo biržos darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis teigė, kad dėl sezoninio darbo daugiausia kreipiasi šešiolikmečiai. Nors jie paprastai nekelia konkrečių reikalavimų darbui ar siūlomam darbo užmokesčiui, jaunimo darbo centrų specialistai pastebi, kad kai kurie norėtų dirbti tik jiems patrauklius – „svajonių“ – darbus. „Reikėtų atminti, jog kiekviename darbe galima kažko išmokti. Anksti pradėjus dirbti sukaupiama vertingos patirties, įgyjamas pranašumas, ateityje padedantis lengviau konkuruoti darbo rinkoje“, – teigė V.Maskvytis.
Dažniausiai darbdaviai moksleiviams vasaros metu siūlo dirbti dviračių taksi vairuotojais, langų valytojais, ledų, suvenyrų ar saulės akinių pardavėjais, padavėjais lauko kavinėse, lankstinukų išnešiotojais, virtuvės ar sandėlio darbininkais. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (uogų skynimas, ravėjimas, šienavimas), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai uogų, grybų surinkimo ir perdirbimo įmonėse. Už tokius darbus siūlomas atlyginimas neviršija minimumo, o kai kurie darbdaviai taiko „bonusų“ sistemą, kai darbo užmokestis priklauso nuo darbo rezultatų.
Darbdaviai elgiasi kaip patogiau
Į jaunimo darbo centrus kreipiasi ir nemažai tėvų, siekiančių atostogų metu įdarbinti savo vaikus. Taip jie sprendžia jaunuolių užimtumo problemą, nes pasibaigus mokslo metams ir įvairiems ugdymo būreliams šie lieka be veiklos. „Moksleivių ir studentų darbo per vasaros atostogas galimybes lemia bendras užimtumas šalyje. Šiuo metu moksleivių įdarbinimui skiriama mažai dėmesio, nes darbdaviai gali pasirinkti iš pilnamečių asmenų, kuriems netaikomi tokie griežti darbo ir poilsio laiko, darbo sąlygų ir kiti apribojimai.
Pavyzdžiui, jaunuoliai negali dirbti morališkai ir fiziškai žalojančių darbų. Jie gali plauti klasę, bet ne tualetą, gali dirbti kavinėje, bet negali matyti alkoholį vartojančių žmonių. O tokia darbo jėga darbdavių netenkina“, – teigė V.Maskvytis. Be to, maždaug kas antras jaunas bedarbis neturi profesinės kvalifikacijos, todėl negali konkuruoti su labiau patyrusiais.
Anot jaunimo darbo centrų specialistų, šiuo metu darbdaviai stengiasi nesamdyti naujų darbuotojų arba priima į darbą anksčiau gerai pasirodžiusius (užsirekomendavusius) jaunuolius. Kai kurie darbdaviai nesikreipia į darbo biržos skyrius, nes įdarbina savo darbuotojų vaikus ar šalia gyvenančius paauglius. Kiti dar neatėjus vasarai kreipiasi į vaikų namus ir darbuotojus savo įmonei renkasi iš ten gyvenančių paauglių, taip siekdami jiems padėti integruotis į visuomenę.
Vasarą traukia į pajūrį
Šiltuoju metų laikų jaunuoliai daugiausia galimybių įsidarbinti turi pajūryje įsikūrusiuose miestuose, kur didesnė sezoninių darbų pasiūla. Lengviau darbą rasti ir didžiuosiuose šalies miestuose. Bene sunkiausia įsidarbinti atokiuose kaimuose gyvenantiems jaunuoliams. Jei aplink nėra didelių ūkių, jiems vasarą nėra ką veikti. Galbūt dėl šios priežasties jaunimo Lietuvos kaimuose sparčiai mažėja.
„Galimybių paaugliams susirasti darbą čia pat nėra. Tačiau nėra ir jaunimo. Karklinių kaime (Vilkaviškio r.) gyvenančius jaunuolius galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų“, – pasakojo Karklinių kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Svygrienė.
Didžiausias jaunimo nedarbas 2012 m. gegužės 1 d. buvo Alytuje, Jurbarke bei Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Pakruojyje, Biržuose, Neringos bei Birštono savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia jaunų bedarbių buvo Panevėžyje.
Siūlo viešuosius darbus
Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, nustatyta tvarka registruotiems darbo biržoje, per jų atostogas teritorinė darbo birža siūlo dalyvauti viešuosiuose darbuose. Planuojama, kad 2012 m. juose galėtų dalyvauti apie 1 650 moksleivių. Jaunimo darbo centruose kas savaitę vyksta paskaitos, kur specialistai moksleivius ir jaunimą iki 29 m. supažindina su darbo paieškos metodais, įsidarbinimo dokumentų rengimu, sudaro prisistatymo darbdaviui planą, aptaria galimus darbdavių klausimus ir atsakymus į juos. Čia nuolat vyksta paskaitos darbo teisės, karjeros planavimo, verslumo skatinimo klausimais.
„Jaunuoliai, norintys būti pastebėti darbdavių, darbo turi ieškoti įvairiais būdais, neapsiriboti tik gyvenimo aprašymo siuntimu elektroniniu paštu. Efektyviausias darbo paieškos būdas – tiesioginis kreipimasis į pageidaujamus darbdavius“, – patarė V.Maskvytis.
Moksleiviams nuo 14 iki 16 m. leidžiama dirbti šiuos lengvus darbus:
darbai daržuose ir soduose;
vaistažolių rinkimas;
mažų naminių gyvulių ir paukščių priežiūra;
nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas;
reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai;
laikraščių ir žurnalų pardavimas;
prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas;
lengvi pagalbiniai darbai;
stalų serviravimas;
šunų vedžiojimas.
