Apklausos duomenimis, kas trečias (34 proc.) darbdavys mano, kad dėl DI artimiausiais metais atvers naujų veiklos vystymo galimybių, o kas ketvirtas penktas (23 proc.) tikisi dėl jo poveikio augsiančio produktyvumo. Tuo metu 51 proc. darbdavių sako, kad DI padės jiems efektyviau valdyti procesus.
Vis tik kartu su atsiveriančiomis galimybėmis įžvelgiami ir nauji iššūkiai.
„Darbdaviai nerimauja ne tik dėl DI sukuriamų galimybių, bet ir dėl iššūkių – daugiausia kalbama apie didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir stiprėjančią konkurenciją tarp įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Naujų veiklos galimybių tikisi trys ketvirtadaliai (72 proc.) informacijos ir ryšių įmonių, pusė – finansinės ir draudimo veiklos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos darbdavių. Tačiau daugiau darbdavių DI sieja ne su atsiveriančiomis galimybėmis, o su kibernetinio saugumo grėsmėmis. Dėl to nerimaujančių darbdavių yra dvigubai daugiau nei manančių, kad DI gali padidinti darbuotojų produktyvumą.
Beveik pusė darbdavių mano, jog DI padidins atskirtį tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų, o 41 proc. jų prognozuoja, kad dėl jo didės atskirtis tarp daugiau ir mažiau išsilavinusių darbuotojų.
Kasmetinė darbdavių apklausa vyko 2024 metų lapkritį–gruodį, jos metu apklausta 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 178,5 tūkst. darbuotojų. Apklausa vykdyta visose Lietuvos savivaldybėse.
