Uostamiesčio renginių organizavimo įmonės šiemet darbo trūkumu nesiskundžia - tarp kultūrinių Klaipėdos miesto švenčių datų apstu gamybinių iškilmių, dažniausiai - transporto ir uosto bendrovėse.
Klaipėdos mieste ką tik įvykę renginiai „Europiada“ ir Didžiųjų burlaivių regata į jų organizavimo šurmulį įtraukė beveik visus uostamiesčio pramogų verslo atstovus. Tačiau vargu ar jie kam nors atnešė daug pelno - dalyvauti tokiose šventėse yra garbės ir profesinio prestižo reikalas.
Kur kas paprasčiau ir greičiau užsidirbti duonai su sviestu galima iš smulkių užsakymų. „Visi kažkaip natūraliai suradome kiekvienas savo nišą ir mūsų keliai nesikerta“, - apie minimalią veiklos konkurenciją Klaipėdoje LŽ sakė dažnai uosto bendrovių įnorius tenkinantis įmonės „Pramogų burės“ vadovas Nerijus Ivanauskas.
Net sunkmečiu stiprios Klaipėdos įmonės nepamiršo savo tradicijų. Pagerbiami veteranai, švenčiami verslo veiklos jubiliejai, iškilmingai pažymimos laivų vardynos, infrastruktūros objektų statybos pradžios ir pabaigos. Niekas neišsiverčia be pramogų organizatorių. Tačiau visus pranoko Vakarų laivų gamykla (VLG), kuri nesustodama spausdina kvietimus į iškilmingas ceremonijas.
Artimiausia kelto perdavimo Alandų salų vyriausybei proga - rugpjūčio 13 dieną. O prieš tai vardynos, krikštynos ar laivų perdavimo renginiai su dūdomis, šampano purslais ir užsienio partneriais vyko kiekvieną mėnesį. Tokių įvykių laukia ne tik 1500 žmonių kolektyvas, bet ir uostamiesčio valdžia, skaičiuojanti, kiek į vietos biudžetą įkris fizinių asmenų pajamų mokesčių.
Unikalūs projektai
Paskutinę liepos dieną VLG rengė keltų „Saaremaa 1“ pristatymo ir kelto „Saaremaa 2“ statybų pradžios šventę. Trijų keltų statybos „iki rakto“ sutartis su Estijos kompanija „Saaremaa Shipping Company Ltd“ buvo pasirašyta prieš pusantrų metų. Tai vienas stambiausių laivų statybos projektų Lietuvoje. Bendra 2009-2011 metais keltų statybos užsakymų paketo vertė - apie 153 mln. litų.
Jam įgyvendinti VLG pasitelkė partnerį, su bendrovės savininkais susijusią Norvegijos kompaniją „Fiskerstrand BLRT AS“. Jos prioritetas - keleiviams ir automobiliams gabenti skirtų keltų statyba.
Visi trys modernūs septynių denių ledo klasės estų keltai, kurių gramzda - keturi metrai, galės plukdyti po 150 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Vieno kelto korpusui pagaminti sunaudojama 1700 tonų metalo. Liepą VLG pažymėjo ir kitą svarbų įmonės veiklos etapą - jos antrinė įmonė „Vakarų laivų statykla“ baigė transformatorinės platformos statybą. 3 tūkst. tonų sverianti platforma perduota užsakovams - Vokietijos kompanijai „BARD Engineering GmbH“.
Projektas buvo unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais.
Pirmą kartą Lietuvoje pastatytai transformatorinei platformai buvo sunaudota 40 tonų dažų - nudažytas 45 tūkst. kvadratinių metrų plotas. Visoje platformoje išvedžiota daugiau nei 8 kilometrai vamzdynų sistemų. Prie šio projekto dirbo beveik visos VLG grupės įmonės.
Transformatorinė platforma kartu su laivu WINDLIFT I, kuris pavadintas technikos šedevru ir kurio statybos pabaigtuvės atšvęstos prieš mėnesį, dirbs Šiaurės jūroje, Vokietijos kontinentiniame šelfe. 400 megavatų vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, joje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į E.ON Netz GmbH elektros ir energetikos sistemą.
Didžiausia apyvarta
Nuosekliai į regiono pramonės lyderius kylanti VLG pernai pasiekė 400 mln. litų apyvartą. Jau kelintą kartą bendrovei suteiktas „Lietuvos metų eksportuotojos“ titulas, kadangi eksportas sudarė 87 proc. pardavimo - per 350 mln. litų.
VLG vadovas Arnoldas Šileika šiemet įžvelgia panašų finansinį rezultatą, o toliau, jo teigimu, norėtųsi išlaikyti aukštumas, kurias šiemet pasiekė. Kol sekasi, bendrovė negaili pinigų įvaizdžiui stiprinti ir pristato savo veiklos rezultatus svečiams.
Gegužę po daugiau nei 5 mėnesių kruopštaus darbo Italijos kompanijai VLG perdavė iš pagrindų rekonstruotą 61 metro ilgio ir 13,5 metro pločio naftą į platformas tieksiantį laivą „Sentinel“.
Dar anksčiau VLG antrinė įmonė „Vakarų laivų remontas“ baigė laivo „Thorshovdi“ konversiją.
„Thorshovdi“ iš konteinervežio buvo perdarytas į krilio perdirbimo fabriką. Pasaulyje tokio tipo laivų mažai. Jis dabar yra pats didžiausias žvejybinis laivas Norvegijoje. Jo konversija kainavo apie 44 mln. litų, tai yra didžiausias vieno laivo remonto projektas nuo pat įmonės įkūrimo.
Kovą VLG iškilmingai atidarė moderniausią Baltijos šalyse karšto cinkavimo gamyklą Vilniuje.
Vasarį Alandų salų vyriausybės užsakymu baigta ledo klasės keleivinio kelto statyba. Šio projekto, į kurį buvo įtrauktos kelios VLG grupės įmonės, vertė - 30 mln. litų.
Praėjusią žiemą su norvegais buvo pasirašyta sutartis dėl žuvivaisos pramonei skirto laivo „Mikal With“ modernizacijos. Taip pat skandinavams lapkritį klaipėdiečiai pradės statyti dujomis varomą keltą, kurį užsakovui perduoti numatoma 2011 metų pradžioje. Renginių organizatoriams VLG užsakymų rengti jūrines iškilmes taip pat neturėtų stigti.
Vida BORTELIENĖ
