sentinel

Europos kosmoso agentūra paleido pirmąjį iš šešių Koperniko programos palydovų, kurie gali daug veiksmingiau sekti Žemės paviršių, studijuoti klimato kaitą, prognozuoti gamtos nelaimes ir padėti susitvarkyti su jų padariniais. Europos sąjungos lyderiai šią programą vadina didžiausiu užmoju pasaulyje ištirti Žemės paviršių.

„Žemė – judantis taikinys, skriejantis aplink Saulę 105 tūkst. km/val. greičiu. Nuo susidūrimo su asteroidu 2012 DA14. Po poros dienų, vasario 15 d., mūsų planetą ir asteroidą, kuris galėtų sukelti milžiniškam branduoliniam sprogimui prilygstančią katastrofą, skirs tik 14 minučių“, – vardija buvęs NASA astronautas Edas Lu (Ed Lu). 27 tūkst. km – tiek poryt skirs Žemę ir pusės futbolo aikštės dydžio kosminį luitą 2012 DA14. Jei į Žemę jis vis dėlto pataikytų, smūgio vietoje įvyktų 2,5 tūkst.

JAV kosmoso ekspertų grupė pritarė privataus kosminio teleskopo „Sentinel“ projektui. Jį planuojama paleisti į kosmosą 2017 metais. Pelno nesiekianti JAV organizacija „B612 Foundation“ ir jos partnerė bendrovė „Ball Aerospace“ planuoja paleisti į orbitą specialiai asteroidų stebėjimams skirtą teleskopą „Sentinel“, praneša „Space.

JAV pelno nesiekianti organizacija pranešė apie planus į kosmosą paleisti asteroidų ieškosiantį teleskopą, skelbia BBC. „Sentinel“ infraraudonųjų spindulių teleskopo užduotis bus surasti ir sekti galimai pavojingus netoli Žemės esančius asteroidus. Projektas kainuos kelis šimtus milijonų dolerių ir bus finansuojamas iš privačių aukų.

Velykų savaitgalį netikėtai nutilo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų flotilės flagmanas, civilinis Žemės stebėjimo palydovas „Envisat“. Su 9 tonas sveriančiu monstru ESA ryšio negali užmegzti jau nuo praėjusio sekmadienio. Nors kol kas mįslingai užtilęs palydovas skrieja stabilia orbita, ESA gali būti priversta atsisakyti šio savo įrankio, jei ryšio su juo užmegzti taip ir nebepavyktų. Beje, „Envisat“ savo jau atitarnavo – orbitoje jis praleido dvigubai ilgiau nei buvo planuota.

Šiandien iš Europos kosmoso agentūros (ESA) kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į kosmosą turėtų pakilti naujoji ESA raketa „Vega“. Pranešama, kad pirmasis „Vega“ VV01 pavadintos raketos skrydis prasidės tarp 10.00 ir 12.00 val. GMT laiku. Raketa pakils iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, esančios Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Keturių pakopų raketa „Vega“ yra maždaug 30 metrų aukščio, 3 metrų pločio, sveria 137 tonas.

Uostamiesčio renginių organizavimo įmonės šiemet darbo trūkumu nesiskundžia - tarp kultūrinių Klaipėdos miesto švenčių datų apstu gamybinių iškilmių, dažniausiai - transporto ir uosto bendrovėse. Klaipėdos mieste ką tik įvykę renginiai „Europiada“ ir Didžiųjų burlaivių regata į jų organizavimo šurmulį įtraukė beveik visus uostamiesčio pramogų verslo atstovus. Tačiau vargu ar jie kam nors atnešė daug pelno - dalyvauti tokiose šventėse yra garbės ir profesinio prestižo reikalas.

Astronomai pripažįsta, jog egzistuoja daug meteoritų srautų, kurių mokslininkai nėra aptikę. Jiems stebėti pasitelkiamos automatinės sistemos. Meteoritai jau nieko nestebina ir nebaugina, nebent jo diametras viršija keliasdešimt metrų ir atsiranda pavojus, jog susidūręs su Žeme jis nespės visas sudegti atmosferoje. Tačiau tokių pavojingų dangaus kūnų pasitaiko nedažnai, o smulkus meteoritų lietus yra astronomų kasdienybė.

Europos Sąjunga (ES) vis ryžtingiau gręžiasi į naujų technologijų taikymą kosmoso erdvėje. Svarbus žingsnis bendros kosmoso politikos link - globalaus Žemės stebėjimo programa „Kopernikus“, rašo „Lietuvos žinios“. Naujasis projektas buvo pristatytas šios savaitės pradžioje per Globalaus aplinkos ir saugumo stebėjimo (GMES) forumą, vykusį Prancūzijos mieste Lilyje.