Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atlikę projekto ekspertizę konstatuoja, kad dėl šio susitarimo gali ne tik padidėti nelegalus ukrainiečių įdarbinimas, bet ir būti nuskriausti patys lietuviai.
„Susitarimo taikymas praktikoje gali skatinti diskriminaciją pilietybės pagrindu, nes už mažesnės vertės, bet panašios formos darbą, Ukrainos pilietis turėtų teisę reikalauti tokio pat atlyginimo, kokį gauna tokį patį, bet didesnės vertės darbą dirbantis lietuvis. Priėmus Projektą kyla dvi grėsmės. Pirma, dalis įmonių bus nepagrįstai baudžiamos už tai, kad mokės, kontroliuojančios institucijos požiūriu – per mažą atlyginimą. Antra, gali susidaryti situacijos, kuomet ukrainiečiui darbuotojui bus mokamas atlyginimas, net šiek tiek aukštesnis už ukrainiečio darbuotojo sukuriamą vertę, vien tik tam, kad būtų išvengta potencialios baudos“, – savo išvadose rašo LLRI analitikai.
Dvigubi standartai: Lietuva už ar prieš protekcionizmą?
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas naujienų portalui tv3.lt aiškina, kad netgi dviejų lietuvių dirbančių identiškus ar panašius darbus atlyginimas gali skirtis dėl labai logiškų priežasčių, pavyzdžiui, įmonėje išdirbto laiko, pasiūlytų idėjų, elgesio ir pan. Tai, anot jo, lemia, kad atlyginimas gali skirtis net kartais.
„Gali susidaryti tokia situacija, kai bus prie įmonių nepagrįstai kabinėjamasi, jei kokiam valdininkui pasirodys, kad ukrainiečiui užmokama per mažai.
Imkime paprastą situaciją – tolimųjų reisų vairuotojus. Jeigu Lietuvos įmonė vertina Lietuvos darbuotojus ir nori pas save juos pasilikti, kad jie būtų ilgalaikiai darbuotojai, tai atitinkamai vieną atlyginimą moka. Jei į ukrainiečius žiūri kaip į laikinus darbuotojus, kurie šiandien vienoje įmonėje dirba, kitą dieną kitoje, o trečią – užsienyje, tai natūralu, kad jiems už tą patį darbą gali mokėti mažiau, nes nemato jų ilgalaikėje perspektyvoje. Šis įstatymas tai draustų. Ir tada gautume daugybę nesusipratimų ir, bijau, kad ateitų kokia valdiška institucija ir įmones baustų“, – sako jis. '
Be to, Ž. Šilėnas primena, kad buvo susiklosčiusi tokia situacija, jog Vakarų šalys siekė, jog lietuviškos įmonės darbuotojas dirbantis užsienyje gautų būtent tos šalies algą. Pasak jo, tuomet tai visi traktavo, kaip Vakarų apsaugą nuo lietuvių.
„Tada Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė išreiškė savo nepasitenkinimą tokai siūloma politika. Dabar lietuviai siūlo lygiai tą patį. Įpareigoti, kad tas ukrainietis, kuris dirba Lietuvoje, gautų nemažiau nei lietuvis. Aš matau dvigubus standartus: kai lietuviams tokią taisyklę norėjo įdėti, Lietuva traktavo tai, kaip protekcionizmą. Dabar Lietuva daro lygiai tą patį. Čia nėra joks ukrainiečių interesų apsaugojimas, tai yra iš tikrųjų apsauga prieš darbuotojus iš Ukrainos. Tai vadinkime daiktus tikraisiais vardais“, – įsitikinęs jis.
Tačiau darbuotojų profsąjungos ginčija, kad šis susitarimas neleis dempinguoti lietuvių. Paprasčiau tariant, darbo vietos nebus išdalintos ukrainiečiams už daug mažesnę nei turėtų būti algą.
Bet Ž. Šilėnas mano, kad tokia baimė nėra pagrįsta. Darbo vietų pilna, o bedarbių – daugybė.
„Dabar Lietuvoje trūksta darbuotojų ir paskutiniais liepos mėnesio duomenimis turime 143 tūkst. bedarbių. Kone kiekviena įmonė ieško darbuotojų, bet tuo pačiu 143 tūkst. žmonių nenori dirbti. Tai sakyti, kad atvažiavę ukrainiečiai atims darbus, visiškai nelogiška. Atvirkščiai, kai kurios įmonės nebegali plėsti savo veiklos, nebegali prisiimti naujų užsakymų, nebegali užkariauti naujų rinkų, nes trūksta darbuotojų, o vietiniai žmonės nenori arba negali dirbti. Tai čia profsąjungos šioje vietoje ne darbuotojus saugo, o kuria kliūtis įmonių plėtrai.
Ir jeigu profsąjungos taip saugo darbuotojus, yra taip susirūpinusios, kad neliks darbo lietuviams, kodėl tada profsąjungos palaiko draudimą dirbti parduotuvėms sekmadienį? Nes tuomet irgi sumažės darbo vietų ir bus mažiau darbo, bet šioje vietoje jie tą draudimą palaiko. Neleisti parduotuvėms dirbti sekmadienį, neleisti parduotuvių darbuotojams dirbti sekmadienį. Tai čia tokia savanaudiška, veidmainiška pozicija“, – komentavo jis.
Užtikrins lietuvių darbo vietas
Visiškai priešingos nuomonės yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė. Ji patvirtino, kad LPSK palaiko šį Vyriausybių susitarimą, nes jis būtinas dėl darbo užmokesčio dempingavimo.
„Negaliu klausyti, kaip Laisvos rinkos institutas tiesiogine to žodžio prasme nusišneka. Jokiu būdu negalime leisti trečiųjų šalių piliečiams mokėti mažiau negu už tą patį darbą gauna mūsų pilietis. Tuomet niekada gyvenime nepriversime darbdavių mokėti didesnių algų. Nereikėtų ukrainiečių, jei mes saviškius išlaikytume. Jie emigruoja, nes darbdaviai jiems atlyginimų nenori kelti, bet pasirenka geriau atvežti pigią darbo jėgą į Lietuvą.
Iš viso, galėtų būti net specialus koeficientas už specialistus atvežamus iš trečiųjų šalių, kad tai būtų kaip ir darbdavio ketinimų įrodymas, kad jis būtent nori šito, o ne kito specialisto, kad atvežami žmonės tik todėl, nes yra trūkumas Lietuvoje. Specialistai turi būti atvežami ne nuolatiniam, o tam tikram laikui, nes mes turime puikias mokymo įstaigas. Jeigu matome, kad vieno ar kito specialisto trūksta, mūsų švietimo sistema turi į tai reaguoti, tačiau tai užtrunka laiko. Ir per tą laiką, kol sureaguos mūsų šveitimo sistema, mes galime laikinai atsivežti darbuotojus, bet tik už tą patį atlyginimą“, – tv3.lt teigė I. Ruginienė.
Ji tikina, kad su Darbo kodeksu atsiradusi darbo apmokėjimo sistema būtent ir numato tokius niuansus, kaip papildomas užmokestis už pradirbą laiką įmonėje, gerus rezultatus ir pan.
„Mes kalbame apie pagrindinį bazinį atlyginimą, kuris turėtų būti absoliučiai vienodas tiems patiems specialistams už tą patį darbą. Tai kalba visa Europa. Neigti šitą faktą, tai yra prieštarauti pačiai Europos komisijai ir EBPO, iš tikrųjų kvaila. O jei kalbame apie tam tikrus niuansus, tai yra darbo apmokėjimo sistema, kuri ir numato visus kitus klausimus“, – sako ji.
Tačiau LLRI pabrėžia, kad įmonėse nėra vieningos darbo užmokesčio nustatymo sistemos, jos dar tik kuriasi. LPSK prezidentė pritaria, kad tikrai darbo apmokėjimo sistemos kuriasi per lėtai.
„Paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje buvo iškeltas šis klausimas, kad turime skatinti darbdavius reaguoti į Darbo kodeksą ir aktyviau jas kurti, bet suprantame, kad tas pereinamasis laikotarpis turės būti, nes tai pakankamai svarbus ir sudėtingas dokumentas“, – prideda ji.
Vis dėlto ji įsitikinusi, kad Vyriausybių siūlymas problemų nesukels ir turėtų mažinti nelegalaus darbo apimtis. Nors LLRI savo ekspertizėje rašo, kad kadangi gali reikšmingai padidėti Ukrainos piliečių įdarbinimo ir darbo vietos išlaikymo konkrečioje darbovietėje karštai, padidės prielaidos įdarbinti Ukrainos piliečius nelegaliai siekiant minimizuoti minėtuosius kaštus.
„Jei bandys darbinti nelegaliai turės atitinkamai reaguoti tam tikros struktūros. Šalyje yra nustatytas darbo užmokesčio atlygis, tai darbdaviai turi susiimti ir pagaliau mokėti tiek, kiek priklauso darbuotojams. Čia kaip visą laiką, kaip tik kalbame apie didesnį darbo užmokestį, įsijungia darbdaviai ir LLRI, kurie amžinai nori nuneigti šitą faktą ir išsiderėti kuo mažesnį atlyginimą“, – mano I. Ruginienė.
