„Mes dabar mokame 60 eurų akcizą. Tai mums dabar dvigubėja. Didelė tikimybė, kad tai vėl blogins mūsų žemės ūkio konkurencingumą tiesiogiai. Jau dabar mes iš tikrųjų ir dėl klimato, dėl išmokų, bendros žemės ūkio politikos nesugebame sukonkuruoti didžiule dalimi produkcijos su ta pačia Lenkija. Jeigu dar mes branginame, tai mes tiesiog dar bloginame padėtį“, – Eltai teigė I. Hofmanas.
„Lygtais iš akcizo surinks pinigus, bet tada krenta pelnai. Čia mano nuomonė, nesuderinta su bendruomene, bet ko gero priimtinas variantas būtų nuo pelno mokėti ar 1 proc. PVM pakelti, tada visi prisidėtume prie gynybos. Nes supraskime, negali ta gynyba būti finansuojama verslo sąskaita, visus reikia ginti, visus reikia saugoti. Tai visi galėtų solidariai susimokėti – kuo daugiau vartoji, tuo daugiau moki“, – pažymėjo jis.
I. Hofmanas akcentavo, kad Vyriausybė „lipa ant to paties grėblio“, ūkininkai į klausimą reaguoja jautriai ir „nedidelė kibirkštis“ vėl galėtų inicijuoti protestus.
„Tai tas akcizas... Visada lipame ant to paties grėblio. Ir jeigu pažiūrėsite, kaip sureagavo Vokietijos ūkininkai ir būtent dėl ko jie protestavo, būtent dėl kuro protestuoja. Ir žemdirbiai iš viso labai jautriai reaguoja į šitą klausimą. Nors tai, galbūt, nėra dalykas sudarantis didžiąją savikainos dalį, bet tai jautru. Jau dėl to protestuota ne kartą“, – aiškino ŽŪT pirmininkas.
„Ir dabar tuos nuotaikos nėra geros. Nes vėlgi, tas 6 punktų problemų sprendimas sustojęs. Ir atsiranda naujų vis problemų. Dabar deklaravimas prasidėjęs, kuris daugelį žemdirbių erzina. Tos nuotaikos gal ne revoliucinės, bet nuotaikos nekokios ir gal užtektų nedidelės kibirkšties, kad žemdirbiai imtųsi kraštutinių priemonių“, – kalbėjo jis.
Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Norėtų, kad žemės ūkio ministrą pakeistų K. Starkevičius
ŽŪT pirmininkas taip pat užsiminė, kad ūkio sektorius ir toliau nėra patenkintas žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Anot jo, laikyti ministrus, net jeigu jie dirba blogai, yra „kvaila taktika“.
„Dar yra momentas persikrauti Vyriausybei. Nesuprantama, kodėl iš viso pasirinkta tokia kvaila taktika – laikyti ministrus net jeigu jie dirba blogai. Lygiai tas pats, ar įmonė laikytų darbuotoją, kuris dirba blogai? Ne, nes tokiu atveju vadovai turi dirbti tuos darbus, kur jis nepadaro. Tai paimi ir pakeiti. Sunku suprasti, kodėl atsisako. Gi ne pasaulio pabaiga – paimi ir pakeiti“, – teigė I. Hofmanas.
„Yra tas pavyzdys su krašto apsaugos ministru. Aišku, tai nėra mano sritis, bet kiek girdžiu, čia buvo geras sprendimas pakeisti ir perkrauti. Ir visada atėjęs naujas žmogus ateina su nauja iniciatyva ir energija ir šviežumas atneša teigiamo poslinkio. Valdantieji net galėtų reabilituoti save tokiu žingsniu, nes užsispyrimas dabar matosi per savivaldos ir prezidento rinkimų rezultatus“, – pažymėjo jis.
I. Hofmanas tikino, kad žemės ūkio ministru galėtų tapti Kazys Starkevičius, kuris gerai vertinamas tiek visuomenėje, tiek ūkininkų bendruomenėje.
„Čia yra aišku politikų sprendimas, mes tik galime pareikšti poziciją. Ir konservatoriai turi buvusį žemės ūkio ministrą – Starkevičių, kuris visuomenėje ir žemdirbių bendruomenėje buvo vertinamas, kaip vienas geriausių visų laikų ministrų. Ir buvo keista, kodėl jo iš karto nepaskyrė“, – sakė ŽŪT pirmininkas.
„Tai yra politinis postas ir įdomu, kas iš politikų galėtų būti. Nesinorėtų kištis. Bet apskritai tendencija yra nekokia, kas liečia politines partijas ir ten ieškant žmonių, kuriems nuoširdžiai rūpėtų žemės ūkis ir kurie jį suprastų, nėra daug galinčių. Jeigu norime tik vadybininką paskirti, tai galime kokį nors žmogų iš kitos sferos, kur galbūt gerai vadovauja, bet reikia suprasti sektorių, sirgti už jį taip, kaip sirgaliai tai daro už vieną ar už kitą komandą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad rinkimus laimėjęs prezidentas Gitanas Nausėda kampanijos metu kartojo, jog jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. Apie tai jis užsiminė ir pirmojo rinkimų turo metu.
G. Nausėda balandžio mėnesį yra sakęs, kad jeigu K. Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po prezidento rinkimų.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda jai eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas nauja Ministrų kabinetas.
