„Mes matome dviejų-trijų dienų atsilikimą nuo pernai metų. Pernai buvo pirmas 2023-2027 metų deklaravimas ir naujos taisyklės, ir nauji reikalavimai pagal reglamentą ES ir jų buvo žymiai daugiau, jie sudėtingesni“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius teigia, jog šiemet deklaruojant reikia užpildyti kur kas daugiau puslapių ir pateikti daugiau duomenų.
„Jeigu pirmais metais, kai ES skyrė pinigus ir reikėjo deklaruoti, nebuvo net pilnų keturių puslapių A4 formos deklaracijos, tai praeitų metų deklaracija jau buvo 18 puslapių, o šiemet dar padidėjo, tik dar nebaigiau deklaruoti, nežinau kiek“, – BNS sakė Šiaulių rajono ūkininkas.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, gegužės 30 dieną buvo patvirtinta 56,32 tūkst. paraiškų – 13,5 proc. mažiau nei prieš metus (65,15 tūkst.) ir deklaruota 830,8 tūkst. hektarų, arba 14,4 proc. mažiau (970,1 tūkst. ha).
Šiais metais įsigaliojo reikalavimas, pagal kurį vandens telkinių pakrantėse ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir ten skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos ir kitus produktus, todėl, įgyvendinant ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas šiemet visa apimti pradėti apsauginių juostų prie vandens telkinių išskyrimo ir, jei reikia, deklaravimo darbai.
R. Juknevičius pabrėžė, kad pasėlių deklaravimas labai pasunkėjo jau praėjusiais metais – ūkininkai nebesusitvarko su dokumentų apimtimi, be to, apsauginių juostų deklaravimo sistema yra neaiški, sudėtinga, ne visada tinkamai veikia.
„Žiauri biurokratija, ūkininkui išmanyti visus teisės aktus, ir, duok Dieve, nesuklysti, yra jau praktiškai misija neįmanoma. O ką reiškia padaryta klaida? Padaryta klaida reiškia tai, kad tau gali būti pritaikomos sankcijos kaip už piktybinį, (...) įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kaip sakoma“, – aiškino R. Juknevičius.
Pakruojo rajono ūkininkas Albinas Navickas tikino, kad sistema, remdamasi pasenusiomis nuotraukomis, ne visada leidžia tinkamai subraižyti zonas, tuomet ūkininkui reikia aiškintis, įrodinėti, kad ten yra jo pagriovys.
„Tie pagrioviai, sunku juos užregistruoti iš tikrųjų. (...) Tie trys metrai gavosi iššūkis toks žmonėms. (...) Su tuo (sistemos neleidžiamu apibrėžti – BNS) pagrioviu, reikės dabar nufotografuoti, parodyti, kad ten tikrai yra žalios dangos ir užvežti tašką ir kitais metais galėsime deklaruoti“, – BNS sakė ūkininkas.
A. Navickas pridūrė, jog ūkininkai paprastai pagriovių ir taip neapsėja – naudoja juos važiuoti tarp laukų.
„Tų pagriovių mes ir anksčiau nedirbom, mes jais važinėjam po laukus, mes juos prižiūrim, mes juos nusipjaunam, tiktai dabar mums reikia juos deklaruoti“, – sakė ūkininkas.
„Tais pagrioviais, kadangi mano palikti pagrioviai jau ir pernai, tai jais pradėjo važiuoti medžiotojai, grybautojai ir ten pamato per palydovą kažkokią vėžę Nacionalinė (mokėjimo agentūra – BNS) ir to pagriovio jau nebeleidžia deklaruoti ir mato tai kaip keliuką“, – problemą aiškino A. Navickas.
R. Juknevičiaus teigimu, ūkininkai kreipėsi į ŽŪM prašydami aiškiau išaiškinti taisykles, tačiau gavo tik netikslią interpretaciją.
„Kada mes kreipėmės į pačią Žemės ūkio ministeriją oficialiu raštu ir prašėm išaiškinti, nes labai kebli situacija, nes norim išvengti sankcijos, tai gavom iš ministerijos atsakymą, bet tokį, kuris nėra oficialus išaiškinimas“, – sakė R. Juknevičius.
„Ūkininkui, ypač be konsultanto pagalbos, yra labai sunku perprasti, suprasti, kaip reikia deklaruoti“, – pabrėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.
Tuo metu viceministras E. Giedraitis teigė, jog ministerija su ūkininkais aktyviai kalbasi, padeda išsiaiškinti deklaravimo ypatumus, o rezultatai matosi.
„Startavus deklaravimui pradėjom konsultacijas ketvirtadienines, (...) ir jeigu pernai iki deklaravimo vidurio prie mūsų konsultacijų jungdavosi 500 ir tik po mažai tas skaičius traukdavosi, tai šiemet tik pirma konsultacija kai vyko mes turėjom virš 500 prisijungusių, (...) o šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvo 250, tai po truputėlį mažėja“, – BNS teigė viceministras.
Jis taip pat pridūrė, kad ūkininkai deklaruoja daugiau nei to prašo ministerija.
„Mes ūkininkams aiškinam jau kelias savaites, kad jeigu tai (žemė – BNS) nepatenka (...) ten, kur dirbama žemė, tai deklaruot nėra būtina. (...) Pačioje pradžioje ten buvo įrašytas žodis „privaloma”, o dabar to žodžio nelikę, gegužės 4 ar 6 dieną buvo ministro pasirašytas pakeitimas“, – aiškino E. Giedraitis.
Viceministras taip pat teigė, kad pasėlių deklaravimo pabaiga dėl trikdžių galėtų būti atidėta, tačiau kol kas dar anksti pasakyti, ar to reikės.
„Pusė paraiškų būna pateikiama paskutinę naktį, tai nesinori nieko sakyt, stebim situaciją, atsilikimas yra maždaug 2–3 dienų nuo praeitų metų ir, matyt, už savaitės, už dviejų žiūrėsim“, – teigė E. Giedraitis.
Tuo metu R. Juknevičius pabrėžė, kad ūkininkai suinteresuoti deklaruoti pasėlius iki nustatyto termino.
„Ūkininkams svarbu laiku gauti tas tiesiogines išmokas (už pasėlius – BNS), kuo labiau nusitęsia deklaravimo pabaiga, tuo vėliau galima pradėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai administruoti šitas paraiškas“, – aiškino jis.
Pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas prasidėjo gegužės 2 dieną ir tęsis iki birželio 21 dienos, o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1-osios.
Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad deklaracijų rengimas ir tikslinimas prasidėjo jau balandžio viduryje – ūkininkai galėjo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas.
Deklaravimo pradžia porai savaičių – iki gegužės 2-osios – buvo atidėta, nes laukta oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano keitimų. Jis buvo gautas balandžio pabaigoje.
Vieni svarbiausių strateginio plano pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Pernai deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkininkų.
