„Didžiausias priežiūros institucijų dėmesys turėtų būti skirtas labai didelį pinigų plovimo (PP) rizikos vertinimą gavusiems 2 sektoriams – virtualiosios valiutos keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (VASP teikėjams) bei elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektoriui (4 balai)“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis.
Didelės PP rizikos sektoriais įvertinti prekybos nekilnojamuoju turtu, pinigų perlaidų bei apskaitos specialistų, auditorių ir mokesčių konsultantų sektoriai (3,4 balo).
Iš viso buvo vertinami 30-ies sektorių, kuriuos sudarė finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, rizikos scenarijai. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 (mažas) iki 4 (labai didelis). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.
Kaip skelbia FNTT, nustatyta, kad 2-jų sektorių – VASP teikėjų bei elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų – bendras PP rizikos lygis vertinamas kaip labai didelis, 13-os sektorių – didelis, 12 sektorių – vidutinis ir 4 sektorių – mažas.
Tyrimas parodė, kad su teroristų finansavimu labiausiai rizikuoja susidurti du sektoriai – VASP teikėjų bei pinigų perlaidų, didelis – 6 sektoriuose, vidutinis – 7 ir mažas – 10 sektorių, o 6 sektoriuose rizika vertinta nebuvo, nes šie sektoriai nesudaro galimybių vykdyti teroristų finansavimą.
Tarp mažiausią PP rizikos lygį turinčių sektorių pateko laisvosios ekonominės zonos (1 balas), bankininkystės / kredito produktai, gyvybės draudimo sektoriai bei antstoliai (1,4 balo).
Rizikingiausiuose sektoriuose kylančios grėsmės
VASP teikėjai išlieka rizikingiausiu sektoriumi jau antrą vertinimą iš eilės, nes dažnai juo naudojasi nusikalstamo pasaulio atstovai, jie naudojasi virtualiosiomis valiutomis ir kriptoturtu, siekdami apsunkinti asmens tapatybės bei naudos gavėjo nustatymą, taip išvengdami taikomų kontrolės priemonių.
Nusikaltėliai, siekdami nuslėpti sandorių seką, naudoja virtualiųjų valiutų keityklas, kurios netaiko kliento pažinimo (KYC) procedūros, nereguliuojamas asmenines virtualiųjų valiutų pinigines, atlieka P2P mokėjimų operacijas, naudoja VPN ryšį ir į privatumą orientuotas virtualiąsias valiutas. Šių priemonių naudojimas apsunkina pinigų judėjimo sekimą ir siuntėjų bei naudos gavėjų tapatybės nustatymą, o tai sudaro iššūkių kovojant su PP. PP mastas visame sektoriuje didėja dėl plataus jo prieinamumo ir mažai išteklių reikalaujančios veiklos.
VASP teikėjų sektoriuje TF grėsmė kyla dėl virtualiųjų valiutų ir kriptoturto teikiamo anonimiškumo, galimybės atlikti neteisėtus pervedimus tarp jurisdikcijų ir vykdyti nedidelės vertės sandorius, nesiekiančius nustatytų stebėsenos ribų.
Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektorius susiduria su didele konkurencija dėl didelio finansų rinkos dalyvių skaičiaus, todėl sektoriaus dalyviai kai kuriais atvejais prisiima didesnę PPTF riziką, užmegzdami dalykinius santykius su aukštesnės rizikos klientais. Dėl aukštesnės PPTF rizikos klientų portfelio, plataus geografinio prieinamumo tarptautiniam pinigų judėjimui bei sektoriaus teikiamų produktų galimo anonimiškumo kyla PP grėsmė bei sunkumai efektyviai stebėti mokėjimo operacijas. Riziką dar labiau didina ir tai, kad klientai gali pateikti suklastotus dokumentus, siekdami apeiti įstaigos taikomas PP kontrolės priemones.
Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektorius TF grėsmė kyla dėl to, kad didžiąją dalį sektoriaus operacijų sudaro tarptautiniai mokėjimai, kurie suteikia galimybę lėšas, skirtas TF, pervesti tarptautiniu mastu, taip apsunkinant lėšų kilmės ir tikslo nustatymą. Be to, siekdami išvengti sustiprinto kliento tapatybės nustatymo, nusikaltėliai naudojasi sektoriaus teikiamais ir lengvai prieinamais produktais, tokiais kaip išankstinio apmokėjimo kortelės ar kt.
Siekiant nustatyti ir įvertinti Lietuvoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės, buvo atliktas trečiasis Lietuvos Respublikos nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, apimantis 2019–2022 metus. Vertinimas atliktas bendradarbiaujant visoms Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytoms institucijoms, atsakingoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas ketverius metus. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliktas pagal FNTT patvirtintą metodologiją.
Įvertinus Nacionalinio rizikos vertinimo rezultatus ir išvadas, 2024–2026 m. bus rengiamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonių planas.
