Tokius duomenis atskleidė skaitmeninės visuomenės raidą analizuojantis tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“, kurį Lietuvoje ir dar 21 pasaulio valstybėje atliko profesinių paslaugų bendrovė „EY“, rašoma pranešime spaudai.
Panašios nuotaikos vyrauja ir kaimyninėse šalyse, ir didžiosiose Vakarų Europos valstybėse – užsitęsusi kova su korona virusu gretas tų, kurie yra patenkinti kasdieniu gyvenimu, sumažino maždaug 10-13 procentų. Pavyzdžiui, Latvijoje dėl pandemijos pasitenkinimo gyvenimo kokybe rodiklis sumažėjo nuo 73 iki 60 proc., Vokietijoje – nuo 71 iki 58 proc., Prancūzijoje – nuo 65 iki 53 procentų.
Tačiau, tyrimo duomenimis, kitose rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Japonijoje, neigiamus pandemijos padarinius pajuto daugiau žmonių – čia pasitenkinimas kasdienio gyvenimo kokybe smuko bemaž penktadaliu (17-19 proc. punktų).
„Atsižvelgiant į pandemijos mastą, jos trukmę ir tai, kad ji palietė labai įvairius žmonių gyvenimo aspektus, Lietuvos rezultatą greičiausiai galime vertinti kaip gana teigiamą. Tai rodo, kad vyriausybės, verslo ir pačių žmonių pastangos valdyti krizę ilgainiui pasiteisino, nepaisant to, kad trumpuoju laikotarpiu matėme daug diskusijų viešojoje erdvėje, sprendimų, kurie ne visada buvo efektyviausi, priekaištų ar fragmentiškos komunikacijos“, – pastebi „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.
Tyrimas atskleidė, kad lietuviams gyvenimo kokybei šiandien svarbiausi šie aspektai – finansinis saugumas ir stabilumas (64 proc.), kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų prieinamumas (55 proc.), galimybė išlaikyti gerą karjeros ir šeimos balansą (54 proc.), bendras saugumas (51 proc.) ir gerai apmokamas darbas (47 proc.).
„Tai, ką gyventojai vardina kaip svarbiausius kokybiško gyvenimo elementus, visiškai atspindi dabartinį kontekstą, kuriame gyvename – pandemija vis dar tęsiasi, geopolitinių neramumų daugėja, infliacija pasiekė aukštumas, neapibrėžtumų išlieka ir daugiau. Todėl gyventojų lūkesčiai daugiausia susieti su sveikata, saugumu ir finansine gerove“, – komentuoja L. Dičpetris.
Vis tik į ateinančius metus lietuviai žvelgia gana šviesiai – „EY“ tyrimo duomenimis, 70 proc. Lietuvos žmonių savo pačių ir šeimų ateitį vertina optimistiškai, o pesimistų yra vos 6 proc. gyventojų. Pasak L. Dičpetrio, tai rodo, kad žmonės vis geriau prisitaiko prie pakitusio gyvenimo, mato teigiamų perspektyvų jiems svarbiose gyvenimo srityse, imasi sprendimų ir veiksmų patys.
Apklausas tyrimui pasauliniu mastu atliko bendrovė „Ipsos Mori“, o Baltijos šalyse – „Norstat“. Iš viso apklausta per 19 tūkst. darbingo amžiaus piliečių iš 22 šalių [Australijoje, Brazilijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Naujoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Rumunijoje, Turkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, JAE, JAV ir Didžiojoje Britanijoje], Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – po 1 tūkst..
