Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc. visų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų sudaro gyventojų sumokami mokesčiai: įmokos ,,Sodrai", pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai.
Valstybė taip pat vis dar daugiausia gyvena iš gaunamų pajamų, sumokamų mokesčių pavidalu: jos sudaro net 88.5 proc. valdžios sektoriaus biudžeto.
Gyventojai į biudžetą daugiausiai sumoka už įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (,,Sodrą"), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sumokamo kartu su įsigyjamomis prekėmis bei paslaugomis, bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Didžiąją dalį akcizo pajamų - apie 61 proc. – taip pat sumoka gyventojai.
Vis dėlto, kaip skelbiama ,,Swedbank" Asmeninių finansų instituto apžvalgoje, didžioji dalis valdžios sektoriaus lėšų yra tiesiogiai ir netiesiogiai perskirstoma patiems gyventojams. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis šių lėšų (apie 26 proc.) yra visų valstybės sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, policininkų ir t.t.) darbo užmokesčio fondas, dar 39 proc. - skiriamos tiesioginėms socialinėms išmokoms gyventojams.
Gyvena iš atlyginimo
Lietuvoje daugiau nei pusę namų ūkių pajamų sudaro darbo atlygis pagal darbo sutartis, dar penktadalį – socialinės išmokos. Likę 30 proc. – perlaidos iš užsienio, nuosavybės, investicinės ir kitos pajamos.
Namų ūkių pajamų dalis, skiriama tiesioginiams ir netiesioginiams mokesčiams mokėti, svyruoja apie 35 proc. Daugiausiai sumokama GPM ir PVM formomis.
,,Vidutinio darbo užmokesčio atveju, iš maždaug 50 proc. darbo užmokesčio fondo dalies, skiriamos įvairiems mokesčiams sumokėti, 74 proc. sumos susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Tai didelė dalis, vertinant ją Europos šalių kontekste„, - apžvalgoje teigia ,,Swedbank“ analitikai.
Kuo didesnį atlyginimą uždirba gyventojas, tuo didesnė jo atlyginimo dalis tenka darbo sąnaudų mokesčiams, nes mūsų šalyje skirtingai taikomas Neapmokestinamųjų pajamų dydis. Būtent dėl jo didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų 42 proc. pajamų skiriama šioms mokestinėms sąnaudoms padengti, nuo vidutinio atlygio 38,9 proc., mažiausio – 36 proc.
Lyginant vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams tenkančią darbo sąnaudų mokestinę naštą, Lietuva gerokai lenkia Latviją ir yra beveik tokiame pačiame lygyje kaip Estija. Mažiausia tokio pobūdžio našta gyventojams tenka Šveicarijoje (18 proc.), Airijoje (21,3 proc.), JAV (27,2 proc.) bei Jungtinėje Karalystėje (28,5 proc.). Didžiausia – Belgijoje (49,7 proc.), Prancūzijoje (46,5 proc.) ir Vokietijoje (45,6 proc.).
„Jei skaičiavimai būtų papildyti darbdavio mokesčiais ir mokesčiams skiriamą dalį perskaičiuotume nuo viso darbo užmokesčio fondo (bruto darbo užmokestis + darbdavio sumokami mokesčiai), pajamų dalis, skiriama mokesčiams, pasiektų 46 – 57 proc. intervalą“, – rašoma apžvalgoje.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto informacija (nuotr. Organizatorių)
Pusmetis – valstybei
,,Swedbank" analitikai skaičiuoja, kad mokesčiams skirtai sumai uždirbti darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, iš 8 darbo valandų per dieną 2011 metais teko dirbti beveik 4 valandas 27 minutes. Per mėnesį jos virsta 11 darbo dienų, 5 valandomis ir 26 minute, o per metus – 140 darbo dienų. Vadinasi, 2011 m. vidutinis lietuvis nustojo „dirbti mokesčiams“ liepos 21 d.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto informacija (nuotr. Organizatorių)
