Tai rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
„Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą produkciją vertina žymiai geriau nei kitų šalių. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje užsauginti produktai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos produktų ar trąšų, nei kitose šalyse.
Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė produkcija turi „brangios“ produkcijos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta produkcija yra netgi brangesnė nei suomiška“, – pranešime žiniasklaidai cituojama LAAA vadovė Zita Varanavičienė.
Svarbiausia – kaina, išvaizda ir lietuviškumas
Kaip rodo tyrimas, trys svarbiausi kriterijai perkant daržoves, vaisius ir kruopas savo šeimai yra kaina (ji svarbi 72 proc. respondentų), graži, sveika išvaizda (58 proc.) ir tai, kad produktai būtų užauginti Lietuvoje (52 proc.).
Pavyzdžiui, rinkdamiesi tarp vienodos kainos obuolių, net 67 proc. gyventojų rinktųsi užaugintus Lietuvoje. O kovo mėnesį rinkdamiesi pomidorus gyventojai taip pat būtų labiau linkę rinktis lietuviškus, o ne ispaniškus, nors, atrodo, sąlygos jiems užauginti mūsų šalyje – ne tokios palankios. Be to, kas trečias šalies gyventojas yra linkęs sumokėti daugiau už Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus.
Lietuviška produktų kilmė itin svarbi vyresnio amžiaus gyventojams. Tuo metu jaunimas dažnai minėjo, kad renkantis vaisius ir daržoves jiems taip pat svarbu, kad jų graži išvaizda, kad būtų sunokę, švarūs – nuplauti.
„Žmonėms gera išvaizda yra svarbi. Jie labiau būtų linkę rinktis plautas morkas, nei neplautas, tvirtas braškes, nei turinčias paminkštėjusių vietų ir galinčias per artimiausią dieną sugesti.
Tai rodo lūkestį, kad ūkininkai siūlytų sveikus, gražiai atrodančius produktus, tik tuo pačiu jie turi būti ir natūralios išvaizdos – skirtingų dydžių morkos ir įvairesni obuoliai vartotojui yra geriau nei identiško dydžio su blizgia žievele“, – tyrimo duomenis komentavo Z. Varanavičienė.
Didžiausios pirkėjų baimės – kiek jos pagrįstos?
Kaip rodo tyrimo rezultatai, kad daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų supranta, kad norint efektyviai ūkininkauti, augalų tręšimas ir purškimas yra būtini.
Tiesa, nors ir supranta efektyvumo būtinybę, vartotojai turi ir tam tikrų baimių. Labiausiai vartotojai baiminasi pesticidų, nitratų ir cheminių trąšų likučių produktuose, taip pat genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo ir nokimą skatinančių preparatų.
„Dauguma šių gyventojų baimių yra be pagrindo. ES taikomi patys griežčiausi visame pasaulyje augalų apsaugos produktų vertinimo ir tiekimo rinkai reikalavimai, o ES ūkiuose auginama produkcija yra saugi vartotojui“, – tikina Z. Varanavičienė.
Ji cituoja naujausius Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pesticidų stebėsenos programos duomenis. Pagal šią programą visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, buvo paimta daugiau nei 96 tūkst. ėminių iš įvairių auginamų produktų ir nustatyta, kad 96,1 proc. produktų yra saugūs – juose pesticidų likučiai neviršijo nustatytų normų.
Iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra prastesni. Per 15 proc. mėginių viršijančių didžiausią leistinąją koncentraciją nustatyta produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos. Absoliučiai blogiausius rezultatus parodė yra čili pipirai iš Vietnamo (67 proc. ėminių užteršti).
„Dar labiau galime didžiuotis Lietuvos ūkiais, kurių užauginta produkcija yra dar saugesnė. Kaip rodo europinis tyrimas, net 98,3 proc. mūsų šalyje išauginamos produkcijos yra saugūs, o normas viršijančių pesticidų likučių rasta tik 1,7 proc. ėminių. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augalus apsaugos produktus naudoja labai atsakingai, paisydami visų reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.
Pesticidų likučiai rodo nelegalią veiklą
Lietuvos ūkiuose rastų užterštų ėminių dalis yra panaši, kaip ES ekologiniuose ūkiuose, kur tam tikri pesticidai apskritai neturėtų būti naudojami: 1,3 proc. jų ėminių yra užteršti – viršijamos didžiausios leistinos pesticidų koncentracijos normos.
Be to, pesticidų likučių (nebūtinai viršijančių normas) rasta 13,1 proc. ekologinių ūkių produkcijos ėminių, o dalyje jų aptikta pesticidų, kurie ES apskritai yra draudžiami.
„Tai atskleidžia tam tikrą nelegalią veiklą ir šešėlinę rinką, todėl valstybės užkardos tokiems veiksmams yra labai svarbios“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.
