Žemės ūkis ir maisto pramonė yra gana svarbi Lietuvos ūkinės veiklos sritis. Nors joje sugeneruojama tik kiek daugiau nei 3 proc. nacionalinio BVP, tačiau sektoriuje dirba apie 1/10 visos šalies darbo jėgos, skaičiuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Siekis – daugiau skirtingų eksporto šalių ir produktų
„Žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus augimo užtikrinimas – tai reiškia darbo vietų išlaikymą bei kūrimą“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.
Jo nuomone, šios srities eksportas, sudarantis 21 proc. bendro Lietuvos eksporto, gali būti kur kas didesnis. O šio sektoriaus augimo potencialą gali padėti realizuoti aktyvi, tikslinga ir proaktyvi ekonominė diplomatija.
Nors 2020 m buvo pandemijos metai, Lietuvos maisto pramonės eksportuotojai parodė atsparumą išorės faktoriams.
Eksporto augimas viršijo 11 proc. ir pasiekė 6 mlrd. eurų ribą, prekybos balansas – beveik 2 mlrd. eurų.
„Mūsų užduotis – padėti maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose eksporto rinkose skatinant aukštesnės pridėtinės vertės lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į šias rinkas.
Tuo pačiu – padėti atverti naujas perspektyvias rinkas ar nišas lietuviškos produkcijos realizavimui, taip pat kurti teigiamą lietuviškos produkcijos įvaizdį užsienio šalyse“, – aiškina P. Lukševičius.
Anot jo, taip siekiama efektyvios ekonominės veiklos rezultato – eksporto apimčių augimo, jo krypčių ir produktų diversifikavimo.
Beje, šiuo metu į ES eksportuojama 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto pramonės prekių. Bendrai 2020 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto geografija siekė 154 pasaulio šalis.
Skaičiuojant pagal atskiras šalis, pernai daugiausia žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos buvo eksportuota į Latviją (683 mln. eurų, 11,4 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), Vokietiją (516 mln. eurų, 8,6 proc.), Rusiją (503 mln. eurų, 8,4 proc.), Nyderlandus (403 mln. eurų, 6,7 proc.), Lenkiją (395 mln. eurų, 6,6 proc.), Jungtinę Karalystę (327 mln. eurų, 5,5 proc.).
Eksporto plėtros kryptys ir prioritetai
Pagal Lietuvos eksporto plėtros gaires, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėms svarbiomis išlieka tiek numatytos plėtros, tiek perspektyvinės bei „žvalgybinės rinkos“, -pasakoja P. Lukševičius.
Jo teigimu, pagal atskirus gamybos sektorius mūsų maisto pramonės sektorių ypač domina plėtra į: ES šalis, JAV, Kanadą, Japoniją, Kiniją Indoneziją, Malaiziją, Persijos įlankos šalis, PAR, Braziliją, Meksiką ir kt.
„Esami ar besiderami ES laisvosios prekybos susitarimai iš esmės palengvins prieigą prie dalies minimų šalių rinkų. Tačiau rinkos atvėrimas dar nereiškia eksporto srautų padidėjimo. Tam reikalingi eksporto leidimai ir sertifikatai.
Jų gavimas – viena didžiausių Lietuvos institucijų užduočių, kurios įgyvendinime ekonominės diplomatijos vaidmuo itin reikšmingas, šalia pagalbos, suteikiamos eksportuotojams randant prekybos partnerius konkrečiose rinkose“, – komentuoja viceministras.
Verslininkai vertina palankiai
2021 m. balandžio mėn. įsteigta Žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų taryba, kurios tikslas – intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su Lietuvos maisto pramonės sektorių asociacijomis ir įmonėmis, siekiant labiau atliepti jų lūkesčius bei poreikius atveriant kitų šalių rinkas.
„Taryba jau pradėjo darbą, todėl tikimasi naujų veiklų ir iniciatyvų patvirtinimo šį rudenį – tikimasi postūmio. Tarybos veikloje įtraukti Vyriausybės, skirtingų ministerijų atstovai, taip pat mėsos, pieno gamintojų asociacijos, Lietuvos maisto eksportuotojų, didžiausių maisto pramonės įmonių (eksportuotojų) atstovai“, – džiaugiasi P. Lukševičius.
Šalies verslininkai teigiamai vertina ministerijos iniciatyvą įtraukti gamintojus ir eksportuotojus į tarybos veiklą.
„Auga group“ Ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis sako, kad verslo ir institucijų kontaktas būtinas.
„Verslas vienais standartais planuoja ir vadovaujasi, valstybėje turime kitus ciklus, ar keturių metų, ar vienų, jei kalbame apie biudžetą. Poreikių subalansavimas planuojant gali skirtis, tad įsiklausyti labai svarbu“, – neseniai portalui vz.lt sakė jis.
Pasak verslininko, reikėtų, kad parama būtų nukreipta į įmones, kurios gali eksportuoti į strategines rinkas.
„Tą patį puikiai gali daryti ir susikooperavęs smulkus verslas ar į klasterį susivieniję maži gamintojai, esmė, kad verslas galėtų būti skirstomas ne pagal savo dydį, o pagal galimybes“, – kalbėjo L. Miškinis.
