Tuštėjantys Klaipėdos senamiesčio prekybos centrai vilioja kinus. Šalia daugėjančių kinų maisto restoranų duris atveria vis daugiau pigių Kinijoje gamintų drabužių ir prekių parduotuvių. Patys kinai neslepia, kad tokių prekių paklausą diktuoja Lietuvos rinka, ir žada plėsti dar labiau.
Didžiulės prekybinės teritorijos, daug įvairiausių prekių - nuo buitinių smulkmenų, apatinio trikotažo, bižuterijos iki batų ir drabužių. Už prekystalio sėdi kinas, dažnai nekalbantis jokia kita kalba, išskyrus gimtąją. Toks vis plačiau mūsų šalyje plintančių kinų parduotuvių bendras braižas.
Nors daugelis tokių parduotuvių turi pavadinimą "Azija", uostamiestyje kinams priklausančioje parduotuvėje dirbanti Kristina Pociūtė svarstė, jog tai greičiau esąs sutapimas. Jos žiniomis, skirtingas parduotuves atidaro vis kita kinų šeima, tik pavadinimus kažkodėl kopijuoja vieni nuo kitų.
Viename iš Klaipėdos centre esančių prekybos centrų parduotuvė "Azija" užėmė visą antrą aukštą. Prekybos centro vadovybė pasakojo, kad anksčiau visoje šioje teritorijoje veikė net 10 lietuviams priklausiusių parduotuvių.
Prekybos centro atstovai sakė labai nesigilinę, kam priklauso šis verslas. Esą šių metų gegužės mėnesį atvažiavo kinai, sudarė patalpos nuomos sutartį ir iki šiol sėkmingai dirba. Tokiomis rinkos sąlygomis šitoks nuomininkas - tikras išsigelbėjimas. Nors Lietuvoje tokios parduotuvės dar naujiena, kitose šalyse jos klesti. Prie Varšuvos esą veikia tokio dydžio prekybos tinklai, kad kinams pardavėjams tenka važinėti su riedučiais, idant suspėtų aptarnauti klientus.
Įdarbina ir lietuvius
"Vakarų ekspresas" pabandė pakalbinti Klaipėdos centre įsikūrusios kinų parduotuvės savininkę Xiaofen Zhu, tačiau už prekystalio sėdinti angliškai, rusiškai kalbinta kinė tik šypsojosi ir purtė galvą. O imdama pinigus iš pirkėjų jau demonstravo lietuvių kalbos pradžiamokslį ir kartojo "Ačiū".
Savininkas Xuaoyong Ye šiek tiek kalba rusiškai. Jis pasakojo, kad panašią parduotuvę Šiauliuose yra įkūręs jo brolis, o Mažeikiuose - draugas.
"Tačiau, kiek girdėjau, geriausiai kinams sekasi prekiauti Kaune. Planuoju ir aš dar vieną parduotuvę atsidaryti tame mieste. Visur kitur, net Vilniuje, prekiauti sekasi nekaip", - neslėpė X. Ye.
"Savininkai labai geri. Nėra reiklūs. Kalbos barjeras netrukdo. Žinome, ką turime daryti, ir darome, o kam kalbėtis?" - pasakojo parduotuvėje dirbanti lietuvė K. Pociūtė.
Pasak jos, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didžiulėje parduotuvėje už prekystalio sėdi vienintelė kinė. Iš tiesų čia dar dirba šešios lietuvės. Jos rūšiuoja ir tvarko prekes, atneša jas iš sandėlio.
Pardavėja pasakojo, kad prieš pusmetį atsidariusi parduotuvė iš pradžių buvusi labai paklausi. Dabar apyvarta šiek tiek sumažėjo.
"Žmones čia traukia tai, kad už patrauklią kainą galima nusipirkti tokių pačių prekių, kaip turguje ar net kai kuriose brangiose parduotuvėse. Savininkas prekes atveža iš Lenkijos. Tai - Kinijoje gaminta produkcija", - sakė K. Pociūtė.
Ji sakė girdėjusi gandų, kad netrukus uostamiestyje atsidarys dar viena kinų parduotuvė, kuri užims net 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą.
"Mūsų savininkas apie tai užsiminė ir sakė, kad atsiras konkurentų", - sakė pardavėja.
Lietuvoje geriau nei Rusijoje
"Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje mūsų dar labai mažai. Bet jei lietuviai ir toliau emigruos į užsienį, gali būti, kad kinai užims jų vietas. Kodėl gi ne? Juk tuščia vieta ilgai laisva nebūna", - svarstė iš Šanchajaus į Lietuvą gyventi ir studijuoti atvykęs ir čia šeimą sukūręs Tang Yung.
Jau šešeri metai Klaipėdoje prekiaujantis iš Kinijos atvežta vonios įranga bei durimis kinas pasakojo, kad jam Lietuvos rinka daug patrauklesnė nei, pavyzdžiui, Rusijos, kur veržiasi daugelis jo žemiečių. T. Yung džiaugėsi, kad Lietuvoje ramu, o klientai išsilavinę, tvarkingi ir protingi.
"Keista, kad daugelis galvoja, jog kinų prekės tik labai pigios. Iš tikrųjų kinai gamina viską, ko pageidauja klientas. Jei nori brangios prekės - prašau, nori pigios - nėra jokių problemų", - aiškino pokalbininkas.
Nors jam visuomet malonu sutikti savo žemiečius Klaipėdoje, tačiau dėl laiko stokos esą nėra kada pasidomėti, kaip jiems sekasi.
"Būna, kad iš Kinijos atvykę naujokai kreipiasi pagalbos. Bet retai. Girdėjau, kad centre atsidarė kinų drabužių parduotuvė, bet niekaip nerandu laiko nueiti pas juos. Aš pats nesu nei kiniškų restoranų, nei parduotuvių fanas. Skaniai gaminti moku pats, o ieškodamas drabužių džiaugiuosi radęs tinkamą dydį - štai ir visi kriterijai", - pasakojo T. Yang.
Pasak jo, nėra ko stebėtis, kad Lietuvoje pradėjo daugėti kiniškų prekių parduotuvių, nes rinka pati diktuoja, kokios prekės dabar paklausiausios, - pigios.
Netiki visų sėkme
"Kinams gerai ten, kur nėra kinų", - kinų invaziją į Klaipėdą aiškino Aleksandras Tiugai. Uzbekijoje gimęs korėjietis į Klaipėdą atvyko prieš 18 metų.
Lietuvę vedęs A. Tiugai jau 15 metų prekiauja drabužiais vienoje Klaipėdos mugėje. Jis sakė pastebėjęs tendenciją, kad uostamiestyje atsirado daugiau kinų maisto restoranų, drabužių parduotuvių, tačiau suabejojo, ar krizės metu jiems visiems čia pavyks lengvai įsitvirtinti.
"Nemanau, kad kinai veža drabužius iš Kinijos. Būtų per brangu. Greičiau tai gali būti tos prekės, kurių neparduoda Gariūnų turguje. Tačiau čia tik mano nuomonė. Aš apskritai stebiuosi, kaip jie išsilaiko. Juk nuomos kainos didelės, o jie už prekes prašo labai mažai", - svarstė A. Tiugai.
Jis pasakojo, kad kinai labai gerai jaučiasi Maskvoje. Ten veikia ne tik didžiuliai kinų parduotuvių tinklai, bet ir fabrikai, kur vietoje siuvamos prekės.
"Be reikalo galvojama, kad kinų prekės būtinai tik pigios. Kartais kinai firminės prekės dublikatą padaro daug geriau nei atrodo originalas. Aš pats buvau nusipirkęs "Versace" džinsų dublikatą, pagamintą Kinijoje. Nešiojau trejus metus ir dar atrodo kaip nauji. Mokėjau labai mažai, o atrodo dar geriau nei originali prekė", - pasakojo A. Tiugai.
Jis pasakojo, kad kinai dažnai lankosi įvairiose drabužių parodose, ten nusiperka po vieną gražiausių drabužių egzempliorių, o grįžę namo "prištampuoja" tokių pat tūkstančiais, tik jau už žymiai mažesnę kainą.
Viena jau užsidarė
Kone prieš metus Klaipėdoje jau buvo atidaryta iš Vengrijos atvykusių kinų įkurta drabužių parduotuvė. Beveik 20 parduotuvių, daugiausiai Centrinės Europos šalyse - Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Vokietijoje turintys kinai tuomet sakė pasirinkę Klaipėdą vien dėl to, kad čia yra uostas. Tai jiems leido daryti prielaidą, kad žmonės bus atviresni, lengviau priimantys naujoves ir labiau vertinantys madą.
Deja, vietoje prekyvietės "Pavasaris" veikusi kinų parduotuvė "Spring" išsilaikė vos keletą mėnesių. Ten dirbusios lietuvės po parduotuvės uždarymo tik gūžčiojo pečiais - esą parduotuvė buvusi paklausi, tad kodėl kinai pakeitė savo planus, jos taip ir nesuprato.
Skaičiai
* Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, šiemet per devynis mėnesius uostamiestyje leidimai dirbti suteikti 94-iems kinams.
* Didžioji jų dalis dirba Vakarų laivų gamykloje, keletas - virėjais kinų restoranuose.
* Pernai per metus tokių leidimų buvo išduota 110.
* "Skaičiai nerodo, kad kinai būtų pradėję plūsti į Klaipėdą", - trumpai komentavo V. Andriušis.
Edita GUDAVIČĖ
