Kas dešimta kelionių agentūrų turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o beveik 15 proc. visų šio sektoriaus įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.
„Creditinfo“ duomenimis, kelionių agentūrų uždelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus išaugo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos "Sodrai" - 350 tūkst. litų. Pusė kelionių agentūrų Registrų centrui taip pat nėra pateikusios metinių finansinių rezultatų.
Pasak kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, pusė kelionių agentūrų nėra pateikusios savo finansinių duomenų už 2010 m. ar 2009 m., nors kaip uždarosios akcinės bendrovės yra įpareigotos tai padaryti.
„Tai yra neskaidrumo požymis, todėl, vertinant įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus, papildomai reikėtų pasitelkti tuos duomenis, kurie prieinami viešai, pavyzdžiui, uždelstos skolos, turto areštai ir panašiai“, – sako A. Buemann.
Jos teigimu, kelionių agentūros atitinka per paskutinius dvejus metus dažniausiai bankrutuojančių įmonių tipą.
„Per minėtą laikotarpį dažniau bankrutavo ne naujai veiklą pradėjusios, o brandžios įmonės, kurių veikla vidutiniškai siekia 9 metus. Tarp ilgai veikusių ir bankrutavusių įmonių daugiausia yra smulkaus verslo bendrovių, kurias valdė fiziniai asmenys. Tokių įmonių verslo finansavimas dažniausiai vyko įkeičiant savininkų nuosavą nekilnojamąjį turtą, o jam per sunkmetį nuvertėjus, finansavimas sustojo. Didžiosios dalies bankrutavusių įmonių finansinė situacija buvo prasta nuo 2008 metų, o daugiausiai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų minėtos bendrovės turėjo finansų sektoriui“, – pabrėžia ekspertė.
Kelionių agentūrų būklės analizė rodo, jog prieš jų bankrotą, pažymėjimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą kelionių agentūrų ir su jomis susijusių įmonių mokumo istorijoje buvo fiksuoti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo faktai. Be to, kelionių agentūroms buvo būdingi itin prasti finansiniai rezultatai arba jie buvo nepateikiami, kaip reikalauja teisės aktai, Registrų centrui.
Pasak A. Buemann, Turizmo įstatymo pataisos, kuriomis siūlomas privalomasis laidavimo draudimas, dar nėra įsigaliojusios, tačiau nauja tvarka veiksmingiausia būtų tuomet, jeigu privalomojo laidavimo draudimo įmokos būtų nustatomos pagal konkrečios agentūros mokumo riziką ir parduodamų paslaugų portfelį.
