Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su 2019 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, butų pardavimai šalyje sumažėjo 13 proc., kai tuo metu gyvenamųjų namų rinka ūgtelėjo 2 procentais.
„Šiemet butų rinka buvo permaininga – metai prasidėjo pakiliai, jautėsi 2019 metų pabaigoje padiktuoto tempo tąsa. Pavasarį sandorių skaičius kelis mėnesius mažėjo, tačiau vėliau pamatėme, kad tas nuosmukis neužsitęsė ir pastaraisiais mėnesiais visoje šalyje stebime tokius butų pardavimų kiekius, kuriuos buvome įpratę matyti praėjusiais metais“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, mažiausiai nukentėjo Vilniaus NT rinka, o daugiausiai – Klaipėdos.
Anot jo, gyvenamųjų namų rinkoje matėme kiek kitokį vaizdą – nors pavasarį taip pat buvo pasiektas žemiausias taškas, tačiau netrukus rinka atsigavo, sandorių kiekis nuosekliai augo ir nuo vasaros vidurio kiekvieną mėnesį įregistruotų namų sandorių skaičius yra didžiausias per keletą metų.“
Noras investuoti neišblėso, butus perka jaunos šeimos
Anot jo, butų pardavimų kiekių mažėjimas neatsispindėjo Registrų centro skaičiuojamų investicinių butų, t.y. tokių butų sandorių, kai pirkėjas jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties būstą, statistikoje. Vilniuje šiemet prie investicinių butų sandorių būtų galima priskirti beveik 1,2 tūkst. butų (vos 1 proc. mažiau nei prieš metus), Kaune – beveik 700, arba 4 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius.
Be to, investicinių butų sandorių dalis nuo bendro butų sandorių kiekio trijuose šalies didmiesčiuose per metus netgi padidėjo – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje maždaug kas penktas buto sandoris galėtų būti laikomas investiciniu.
„Galima sakyti, kad nepaisant pavasarį padidėjusio neapibrėžtumo ir laikinai suprastėjusių gyventojų lūkesčių, lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso. Žvelgdami į investicijoms patrauklias vietas Vilniuje ir Kaune galima išskirti centrines didžiųjų miestų teritorijas, kur pirkėjai galbūt mato didžiausią galimą savo investicijų grąžą. Klaipėdoje investiciniai sandoriai išsibarstę po visą miestą“, – kalba P. Rudzkis.
Analizuojant šių metų butų pirkėjo portretą galima matyti, kad butus investicijai dažniau perka vaikus auginančios šeimos, o tarp nesusituokusiųjų dažniausi atvejai, kai investicinį butą nusipirko išsiskyrusi moteris, auginanti du vaikus.
Palyginti, tipinis investuotojas vyras šiemet buvo 30-39 metų amžiaus nevedęs ir vaikų neturintis vyras. Žvelgiant į visus šių metų butų sandorius matomos kiek kitokios tendencijos – didesnę dalį sandorių sudaro nesusituokę asmenys, o tipiniai pirkėjai yra 18-29 metų merginos ir vaikinai be vaikų.
„Tipinis būstas, kurį tautiečiai perka gyvenimui yra senos statybos, 40-50 kvadratinių metrų ploto, investicijai gyventojai renkasi taip pat senos statybos butus, tačiau mažesnius, 30-40 kvadratinių metrų ploto“, – komentuoja P. Rudzkis.
Būstui įsigyti išleista 1,6 mlrd. eurų
Iš viso per tris šių metų ketvirčius būstui (butams ir gyvenamiesiems namams) Lietuvoje išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Registrų centras pirmą kartą atliko analizę ir suskaidė būsto sandorius pagal tai, ar pirkėjai juos įsigijo nuosavomis lėšomis, ar skolintomis, įkeisdami turtą Hipotekos registre.
„Dar prieš dešimtmetį nuosavų lėšų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 75 proc., o skolintomis lėšomis, įkeičiant turtą, buvo įsigyjamas tik kas ketvirtas būstas. Vėliau šis santykis nuosekliai mažėjo ir pastaruosius trejus metus, t.y. 2016-2019 metais, skolintomis lėšomis buvo sudaroma apie 40 proc. butų ir namų sandorių. Vis dėlto, šiemet pamatėme, kad skolintų lėšų dalis vėl sumažėjo iki 36 proc., o nuosavomis lėšomis 2020-aisiais buvo sudaryta du trečdaliai būsto sandorių“, – sako Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Pasak jo, Vilniuje būsto kainos augo skirtingai: senos statybos būstai brango 5,5 proc., o naujos statybos – 20 proc. Šį brangimą lėmė struktūriniai pasikeitimai.
„2019 metais daugiausiai sandorių Vilniuje buvo sudaryta Pilaitės ir Justiniškių mikrorajonuose, kur butai yra ekonominės klasės ir jų vidutinė kaina 25 proc. mažesnė nei rinkos vidurkis. O šiemet minėtuose mikrorajonuose sandorių skaičius sumažėjo trečdaliu, tačiau išaugo Senamiesčio, Žirmūnų, Šnipiškių mikrorajonuose perkamų butų skaičius, kur kainos yra didesnė už rinkos vidurkį“, – aiškina P. Rudzkis.
Anot specialisto, didesnės kainos ir lėmė, tai, kad NT gyventojai šiemet išleido daugiau pinigų.
Nemažai namų ūkių savo investicijas nukreipia į NT. Šių metų spalio 1 dieną bent po 1 butą Lietuvoje turėjo apie 820 tūkst. namų ūkių. Per pastaruosius trejus metus šis skaičius nežymiai ūgtelėjo. Tačiau kur kas labiau išaugo skaičius namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ir daugiau butų.
Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 5 proc. daugiau nei prieš trejus metus, po tris butus – 24 tūkst. namų ūkių (13 proc. daugiau), po keturis butus – 4 tūkst. namų ūkių (21 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų – 1,3 tūkst. namų ūkių (30 proc. daugiau).
