Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai. Prognozuojama, kad tokia situacija gali išeiti į naudą ir vartotojams: atpigus trąšoms, gali pigti ir maisto produktai. Tačiau Lietuvos trąšų pardavėjai neskuba daryti išvadų. Anot jų, visus metus mažėjusioms trąšų kainoms nebėra kur kristi.
Nustebino kainos Prognozės, kad gali pigti trąšos, džiugina ūkininkus, ypač šiemet, kai ir derlius byra mažesnis, ir kainos mažiau patrauklios už pernykštes. „Naujienos tikrai geros. Jau prieš gerą mėnesį už palankią kainą įsigijome trąšų rudeniniam trešimui. Trąšų pardavėjai vienas per kitą siūlė konkurencingą kainą. Kompleksinių NPK trąšų, kuriose yra ir kalio, tonos kaina sumažėjo maždaug 200 Lt – nuo 1 500 iki 1 300 Lt“, – teigė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas, žemės ūkio kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Anot ūkininko, artėjant rudeniui paprastai trąšos brangdavo, o šiemet atpigo. „Jeigu dar pigtų, būtų visai logiška, nes grūdų kainų kreivė pasuko žemyn“, – samprotavo grūdų augintojas. Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ agro direktorius Arūnas Baškys sakė, kad tręšti žieminius pasėlius jau pasiruošta – kooperatyvo nariai jau aprūpinti trąšomis. „Trąšas tikrai pirkome pigiau – už toną mokėjome apie 100 Lt mažiau. Netrukus derėsimės dėl trąšų pavasariniam tręšimui. Būtų gerai, jei pigtų ir azoto trąšos“, – teigė kooperatyvo, per metus savo nariams nuperkančio apie 10 tūkst. tonų įvairių trąšų, atstovas.
Tikisi naudos iš gamintojų konflikto
Ūkininkai atvirai kalba, kad ieškoti trąšų ar kitų produktų kainų didėjimo ar mažėjimo priežasčių neretai tėra bergždžias darbas. Rinkos paklūsta ne tik pasiūlos ir paklausos dėsniui, bet ir galingųjų susitarimams bei sprendimams.
Rusijos kalio trąšų gamintoja „Uralkalij“ paskelbė, kad nutraukia aštuonerių metų partnerystę su Baltarusijos kalio trąšų gamybos kompanija, per kurią eksportavo dalį savo trąšų. Rusai tvirtina, kad Baltarusijos gamintojai nesilaikė partnerystės susitarimo. Šios bendrovės, kurių bendra dalis pasaulio kalio trąšų eksporto rinkoje sudarė daugiau kaip 40 proc., turi daro didelę įtaką pasaulinėms trąšų rinkoms. Rusų ir baltarusių trąšų gamintojų produkcija eksportuojama į Europą, Indiją, Kiniją, Centrinę ir Pietų Ameriką, JAV, Afriką, Artimuosius Rytus ir kt. Rusijos kompanijos atstovai tvirtina, kad dėl šių aplinkybių trąšų kainos iki metų pabaigos sumažės bemaž trečdaliu (arba 300 JAV dolerių (780 Lt) už toną).
„Jei trąšų rinkoje bus pokyčių dėl dviejų gamintojų nesutarimų, mes jų staiga nepajusime. Produktas patenka į mažmeninę prekybą po tam tikro laiko. Labai norėtųsi pafantazuoti, kad tų gigantų varžytuvės užsitęs, ir trąšų kainos kris dar labiau“, – samprotavo R.Juknevičius.
Prisibijo kainų žirklių
Šiemet žemdirbiai tikisi mažiau mokėti už trąšas ir dėl kitų aplinkybių. Grūdų augintojų patirtis rodo, kad trąšų kaina labai susieta su grūdų kainomis. Jei jie brangsta, netrukus į viršų pajuda ir trąšų kainos. Jei grūdai pinga, pigiau parduodamos ir trąšos. Kitaip tariant, trąšų gamintojai ir pardavėjai orientuojasi į žemdirbių pajamas. Tačiau pasitaiko ir netikėtų posūkių. Ūkininkai prisimena ir prisibijo 2008–2009 m. scenarijaus, kai grūdams pradėjus stipriai pigti, trąšų kainos vis dar kopė į viršų. „Tai buvo smūgis augintojams. Po pelningų metų ūkininkai negali laikyti pinigų juodai dienai ir juos investuoja. Todėl kai atsiranda tokios kainų žirklės, žemdirbiai pristinga apyvartinių lėšų. O sėti ir tręšti reikia. Kartais dėl tokių kainų žirklių, kai grūdai brangsta sparčiau nei trąšos, išlošia ir ūkininkai“, – aiškino R.Juknevičius.
Tręšia pigiomis rusiškomis trąšomis
UAB „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio manymu, mūsų žemdirbiai neturėtų skųstis dėl trąšų kainų, nes iš Rusijos, Baltarusijos atsivežtos trąšos yra pigesnės nei Europos gamintojų. O lietuviai, anot jo, daugiausia tręšia rusiškomis trąšomis. „Rytų kaimynių pagamintas kompleksines NPK trąšas, kuriose yra ir kalio, žemdirbiams parduodame 20–30 proc. pigiau, nei kainuoja atvežtos iš Europos. Kalio trąšų žaliava Rusijoje tris kartus pigesnė nei Europoje, todėl ir rusų, baltarusių pagamintos kompleksinės trąšos yra pigesnės“, – aiškino E.Šakys.
„Agrokoncerno“ vadovas pažymėjo, kad šiemet kompleksinės trąšos parduodamos dar pigiau. To priežastis – sumažėjusios gamtinių dujų, vienos iš pagrindinių trąšų žaliavų, kainos. „Pastaraisiais metais situacija grūdų ir trąšų rinkose buvo palanki žemdirbiams. Grūdai pabrango, o trąšos – ne. Šiemet jos pradėjo pigti. Galima daryti išvadą, kad trąšų gamyba maždaug atitinka paklausą“, – samprotavo E.Šakys. Jis nesiėmė prognozuoti, ar trąšų kainai turės įtakos Rytų kaimynių kalio gamintojų nesutarimas. „Mūsų rinkoje grynų kalio trąšų sunaudojama labai mažai. Taigi nereikia tikėtis stebuklų. Daugiau kalio sunaudojama su kompleksinėmis trąšomis. Jos gal ir gali pigti, tik neaišku, kada tai pasijus: perkant trąšas pavasariui ar kitam rudeniui? Kad ir kokios būtų rinkų tendencijos, viena aišku, kad žemdirbiams reikės laiku sėti ir patręšti“, – įsitikinęs E.Šakys. Kita vertus, anot jo, rusiškų kalio trąšų gamintojai yra pareiškę, kad dar labiau nupiginti kalio trąšų nebegali.
Nulems didieji pirkėjai
Dėl trąšų pigimo abejones išsakė ir AB „Linas Agro Group“ trąšų prekybos vadovas Vladimiras Kolesnikovas. „Dabar visi laukia kainų pokyčio, tačiau greičiausiai viskas paaiškės tik po kelių mėnesių. Daugumos trąšų kainos mažėja jau nuo pernykščio rudens. Kompleksinių NPK trąšų tona atpigo 30–40 eurų. Apskritai Lietuvoje trąšų kainos gana mažos, nes didelė konkurencija. Trąšų pardavėjų pelno marža yra maža, tad dar piginti galimybės labai ribotos“, – aiškino jis.
Anot V.Kolesnikovo, konfliktuojantys trąšų gamintojai nenorės prarasti pelno maržų, todėl turėtų rasti sutarimą. „Tai gali būti susieta su situacija Azijoje, kur yra pagrindiniai kalio trąšų pirkėjai. Kinijoje, Indijoje ir kitose šalyse sumažėjus trąšų pirkimui, rinkoje atsirado įtampa“, – darė prielaidą jis. „Agrokoncerno“ direktorius antrino kolegai, kad iširęs trąšų gamintojų kartelis susijęs su Indijos, Kinijos, Pakistano rinkomis. „Čia valstybės lygiu vyksta trąšų aukcionai. Kai tik bus koks atsigavimas, viskas greitai pajudės. Rusijos gamintojai yra nusitaikę į šias rinkas ir laukia sprendimų“, – aiškino E.Šakys.
