Tokias esmines sąlygas iškėlė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, susitikęs su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu bei naujuoju Kauno oro uosto vadovu Povilu Ugiansku.
„Sutarėme, kad tolesnis abiejų savivaldybių ir oro uosto bendradarbiavimas yra įmanomas, tačiau iškėlėme ir savo sąlygų. Miesto savivaldybės nedomina vien išvykstamasis, emigracinis turizmas, mūsų tikslas - atvykstamojo turizmo plėtra. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad šiuo metu jungtis su Rygos oro uostu turistams yra nepatogi, todėl pasiūlėme į Kauno oro uosto skrydžių sąrašą įtraukti jungiamąjį skrydį su, pavyzdžiui, Kopenhaga arba Varšuva. Kalbėjome ir apie "pagalvės mokesčio" taikymą ne tik kurortiniams miestams. Tokia įstatymo pataisa jau yra užregistruota Seime", - tvirtino Kauno meras A. Kupčinskas.
Kauno rajono savivaldybės vadovas V. Makūnas akcentavo Karmėlavos, kurioje įkurtas Kauno oro uostas, infrastruktūros (gatvių remonto ir apšvietimo) gerinimo klausimus. Kauno miesto mero teigimu, Susisiekimo viceministras R. Vaštakas pažadėjo, kad ateityje vykstant deryboms su skrydžių bendrovėmis galės dalyvauti ir po vieną savivaldybių atstovą.
„Nors Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų, ji neatmeta galimybės, kad ministerijos patvirtinta Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010-2012 m. programa buvo diskriminacinė. Artimiausiu metu su savivaldybės administracijos vadovais ir teisininkais tarsimės dėl tolesnių žingsnių", - teigė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas rugsėjį kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas inicijuoti tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų sudarant skirtingas konkurencines sąlygas Kauno ir Vilniaus oro uostams. Šį antradienį Konkurencijos taryba paskelbė apie sprendimą nepradėti tyrimo.
„Nagrinėjamų teisės aktų nuostatos galioja iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, ir Konkurencijos tarybos sprendimas, tikėtina, neturėtų įtakos konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nes, pabaigus tyrimą, teisės aktai būtų jau netekę galios", - rašoma tarybos išvadose.
Vis tik Konkurencijos taryba neatmeta galimybės, kad Susisiekimo ministerija, patvirtinusi Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010-2012 m. programą ir pasirinkusi prioritetines kryptis, galėjo pažeisti įstatymą. Todėl Konkurencijos tarybos išvadose pabrėžiama, kad dėl patirtos žalos Kauno miesto savivaldybė gali kreiptis į teismą.
Savivaldybės teigimu, Susisiekimo ministro patvirtintoje Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010-2012 m. programoje akivaizdžiai teikiamos privilegijos tik vienam ūkio subjektui - VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Tuo tarpu VĮ „Kauno aerouostas" iš šiai programai įgyvendinti skirto valstybės finansavimo lėšų skirta nebuvo. Kauno miesto vadovų įsitikinimu, tokiais veiksmais, kai jau nuo 2009 m. prioritetai ir finansavimas skiriamas išskirtinai vienam valstybiniam oro uostui, kitą visiškai ignoruojant, iš esmės kuriamas valstybinis monopolis.
2011 m. „Kauno aerouoste" atlikta 9,2 tūkst. skrydžių, buvo perskraidinti daugiau nei 872 tūkst. keleivių ir pervežta 4221 tūkst. tonų krovinių. Susisiekimo ministerijai nusprendus atsisakyti Vilniaus oro uosto kaip prestižinių Lietuvos oro vartų statuso ir leidus čia skraidyti pigių skrydžių bendrovėms, dėl konkurencinių sumetimų šiais metais dalį skrydžių į sostinę perkėlė Kaune savo bazę įkūrusi bendrovė „Ryanair".
Tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės pagal galimybes kelerius metus finansiškai prisideda prie valstybinės įmonės „Kauno aerouosto" vykdomos skrydžių rinkodaros.
Tačiau, kai sostinės oro uostas pasiūlė nuolaidų, didžiausia operatorė Kauno oro uoste Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair" į Vilnių perkėlė 13 iš 24 skrydžių. Dėl šio sprendimo Kauno oro uostas gali prarasti pusę savo keleivių srauto, pabrėžia savivaldybė.
