Vis tik, ką daryti ir ko galima tikėtis, jei aptaško pro balas važiuojanti ir nė kiek neprilėtinusi mašina, išpurvindama drabužius ar apgadindama kitą turtą?
Vilnietė Irena (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad pati nevairuoja ir daug kur mėgsta vaikščioti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu.
Moteris nurodė, kad taip dažnai vaikščiojant lietaus išvengti nepavyksta, tad ji visada su savimi turi skėtį. Vis tik jis nepadeda, jeigu aptaško pralekiantys automobiliai.
Anot jos, kai kurie vairuotojai supranta, kad važiuojant per balas šalia praeivių reikia prilėtinti. Bet chuliganiškai vairuojančių esą yra daugybė.
„Kartais net pati nesupranti – tik staiga visos kojos, kelnės tampa šlapios, purvinos, nes, deja, daugeliui yra nusispjaut. Dėl to kelis kartus ėmiausi ir lietpalčio, bet kas iš to – kojų jis neapsaugo.
Bet argi nėra kokių nors taisyklių, sudrausminančių tokį vairavimą? Sušlampi, sušąli, visas išsipurvini, drabužius reikia po to skalbti, o jei dar pinigai ar mobilusis sušlampa... Gal galite patarti, kaip tuos vairuotojus sutramdyti?“ – teiravosi Irena.
Gali skirti baudą iki 140 eurų
Teisininko padėjėja Eva Utorovičiūtė neslepia, kad būti aptaškytam pravažiuojančio automobilio – nemaloni patirtis.
Vis tik ji neslepia – nors tokie vairuotojų veiksmai rodo nepagarbą ir gali būti smerktini, o dėl sujauktų planų aptaškytas praeivis gali patirti nepatogumų, veikiausiai tai nesukels sunkių pasekmių ar didelės žalos.
Tačiau gali būti atvejų, kai asmeniniai daiktai dėl to yra sugadinami negrįžtamai, pvz., elektronikos prietaisai ar kiti specialios priežiūros reikalaujantys daiktai.
Teisės specialistė paminėjo, kad iki 2016 m. toks elgesys teismuose buvo vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas.
O, pasikeitus teisiniam reguliavimui, šiuo metu tai galėtų būti prilyginama nedideliam viešosios tvarkos pažeidimui.
Pasak E. Utorovičiūtės, jei apie tokį įvykį asmuo policijai praneštų dabar, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pažeidėjo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį grėstų bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Kokiais atvejais galima prisiteisti žalą?
Teisininko padėjėjos vertinimu, bauda – puikiai sudrausminanti priemonė, tačiau žalą patyrusiam asmeniui veikiausiai to neužtektų – jis norėtų, kad vairuotojas jam atlygintų patirtus nuostolius.
E. Utorovičiūtė išskyrė, kad turtinė žala gali būti atlyginama administracinio (ne teismo) arba civilinio proceso tvarka (teisme).
Jos aiškinimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, gali įpareigoti žalą padariusį asmenį ją atlyginti.
O teisme būtų galima reikalauti tik turtinės žalos atlyginimo, kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, o tokio pobūdžio pažeidimai nėra tiesiogiai įtvirtinti teisės aktuose.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė paminėjo, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) yra reglamentuotos bendrosios eismo dalyvių pareigos.
Viena iš jų – eismo dalyvių elgesys, kuris turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu: „Viešajame eisme visada turime galvoti apie kitus ir elgtis pagarbiai, mandagiai.“
Pasak E. Utorovičiūtės, jeigu asmuo šias nuostatas pažeidžia, tyčia aptaškydamas praeivį, o nukentėjusysis įrodo, kad vairuotojas galėjo to išvengti ir tikrai tą padarė tyčia, būtų galima reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka (teisme).
Valstybinio automobilio numerio, kaip įrodymo, nepakaks?
Teisės specialistė atkreipė dėmesį, kad prieš kreipiantis į teismą svarbu nepamiršti, jog bylinėjimasis yra ilgas ir brangus procesas: reikia sumokėti žyminį mokestį, samdytis advokatą.
„Žinoma, jei ieškinys būtų tenkinamas, atsakovas (vairuotojas) apmokėtų bylinėjimosi išlaidas pagal skirstymo principą „pralaimėjęs moka“.
Vis dėlto, teismui nusprendus, kad negalima nustatyti atsakovo kaltės, argumentai nėra svarūs, o surinktų įrodymų nepakanka – gali tekti apmokėti ir atsakovo (vairuotojo) patirtas bylinėjimosi išlaidas“, – dėstė E. Utorovičiūtė.
Ji vardijo, kad siekiant įrodyti vairuotojo kaltę transporto priemonės valstybinio numerio nepakaks. O tokį incidentą užfiksuoti pačiam įmanoma tik atsitiktinėmis aplinkybėmis.
Taigi belieka tikėtis, kad gatvėje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir visa tai nufilmavo, kad yra įvykį mačiusių liudininkų.
„Ne mažiau svarbu pagrįsti, kad būtent dėl vairuotojo veiksmų atsirado nepageidaujami padariniai asmeninio turto atžvilgiu.
Žalą patyrusiam asmeniui kiltų pareiga įrodyti, kad asmeniniai daiktai prieš tai buvo geros būklės ir būtent po minėto įvykio būklė suprastėjo, daikto vertė sumažėjo“, – kalbėjo teisininko padejėja.
Kreipiantis į policiją taip pat valstybinių numerių neužteks – reikės nurodyti įvykio datą, laiką, vietą, pateikti aplinkybes ir, jei jos buvo užfiksuotos, pridėti įvykio medžiagą, t. y. nuotraukas ar vaizdo įrašą, vardijo J. Liutkienė.
Gali skirti 12 eurų baudą, bet skundų nėra
E. Utorovičiūtė pridūrė, kad taip pat svarbu nepamiršti ir pėsčiųjų pareigų, t. y. apdairiai ir rūpestingai vertinti eismo bei oro sąlygas, būti budriems ir saugoti savo turtą.
Vis tik, jeigu asmuo tikrai galvoja, kad vairuotojas jį aptaškė tyčia, visų pirma jam vertėtų kreiptis į policiją, kuri atvejį vertins individualiai ir aiškinsis visas aplinkybes.
Policijos departamento atstovė patikino – jei bus nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas padarė tam tikrą KET pažeidimą, už jį ir bus paskirta administracinė atsakomybė.
Vis tik, pasak jos, labiausiai tikėtina, kad vairuotojo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 7 d., t. y. kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai.
O pagal jį vairuotojui būtų skirta bauda iki 12 eurų.
J. Liutkienė pripažino, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba tokių nusiskundimų nėra gavusi. Jos spėjimu, žmonės dėl tokių ar panašių situacijų galimai kreipiasi į apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus.
(lė) randa ją isdažyta .
Veliau ir prie balų pristabdo ir pesčiuosius praleidžia ,....