Krizės įveikimo planas toliau šaltame vandenyje murkdo Lietuvos žmones. Valdančiosios koalicijos frakcijos ėmėsi veiksmų naikinti kompensacijas už šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais.
Naujoji Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma naikinti nuostatą, kad poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, yra perkeliamos į artimiausią po jų darbo dieną, jau įregistruota Seimo posėdžių sekretoriate, rašo „Respublika“.
Mažiau poilsio dienų
Valdantieji konservatoriai (TS-LKD), liberalai (LS), liberalcentristai (LiCs) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) dėl kompensacijų naikinimo už prarastas švenčių dienas sutarė krizės įveikimo plane. Kol kas Darbo kodeksas numato, kad kai švenčių diena sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, ji perkeliama į artimiausią darbo dieną.
Tokią tvarką Seimas nustatė 2005 m. Vienintelės išimtys yra visada sekmadienį minimos šventės: Velykos, Motinos ir Tėvo dienos. Jos papildomomis laisvomis dienomis kompensuojamos.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Donatas Jankauskas teigė, kad dėl naujos pataisos diskusijos vyksta iki šiol.
Šventinės dienos - prabanga
„Iš tiesų šventinės dienos su laisvais pirmadieniais daugelį vertė kraipyti galvą, - „Respublikai“ sakė D.Jankauskas. - Turbūt daugelis Lietuvos žmonių nesuprato šios sistemos. Šiuo metu reikia susiveržti diržus, tai turi būti daroma solidariai“.
Konservatorius negalėjo pasakyti, kiek apčiuopiamos naudos duos naujoji pataisa. „Manau, naudą pamatysime, bet negaliu komentuoti to, su kuo nesu detaliai susipažinęs“, - sakė parlamentaras.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Artūras Melianas buvo iškalbingesnis. „Šalis išgyvena ne pačius geriausius finansinius laikus ir kiek per didelė prabanga turėti daugiausia šventinių dienų Europoje“, - sakė A.Melianas.
„Kvailas siūlymas“
LiCs frakcijos narys skaičiavo, kad vienos nedarbo dienos vertė yra 200 tūkst. litų bendrojo vidaus produkto (BVP) praradimas. „Suprantu, kad šventės turi būti, bet manau, jog žmonės supras, kad tai viena iš daugelio galimybių išvengti ekonominės krizės padarinių, - vylėsi politikas. - Lietuvai dabar reikia dirbti ir uždirbti, o ne tinginiauti“.
Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad naujoji pataisa yra skubotas ir neapgalvotas sprendimas. „Kvailas sprendimas ir siūlymas, nes taip biudžeto neišgelbėsi, - komentavo A.Sysas. - Žmogus ne tik darbu sotus“.
Pasak socialdemokrato, Europos Sąjungos (ES) kontekste lietuviai yra vieni daugiausiai dirbančiųjų. „Jeigu norime būti konkurencingi ir siekiame didelio darbo našumo, turi būti tam tikras poilsio laikas“.
Geriau būti su šeima
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas patvirtino, kad Lietuvoje darbo laikas yra vienas ilgiausių ES. „Papildomų poilsio dienų per metus susidaro 4 ar 5. Tai nėra daug“ - kalbėjo A.Černiauskas.
Pasak pašnekovo, nei biudžetui, nei valstybei naujoji Darbo kodekso pataisa naudos neduos. „Žmogui galimybė pabūti su šeima yra vertingesnė nei milijonai valstybės lėšų, netenkamų per poilsio dienas“, - akcentavo A.Černiauskas.
Jo žiniomis, valstybė per papildomą išeiginę dieną netenka apie 100 mln. litų. „Nemanau, kad tai yra tikslūs skaičiavimai, - abejojo A.Černiauskas. - Juk tomis dienomis dirba prekybos centrai ir maitinimo įstaigos. Reikėtų spręsti apmokėjimo problemą. Šios dienos apmokamos biudžetiniame sektoriuje dirbantiems, nuskriausti lieka pagal valandinį apmokėjimą dirbantys asmenys“.
Mantas STANKEVIČIUS
