„Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 23 proc. ir siekė 38,7 euro už MWh. „Litgrid“ skelbia, kad tai – didžiausias savaitinis elektros kainų šuolis šiemet.
Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ ekspertų teigimu, kainų kilimui įtakos turėjo pabrangusios elektros gamybos žaliavos, mažas kritulių kiekis bei po sausros vis dar nepakilęs vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose. Baltijos šalyse kainas šoktelėti privertė ir 64 proc. sumažėję elektros perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos bei Baltarusijos.
Vėjo generacija krito visose Baltijos šalyse – Estijoje 66 proc. iki 30 MWh, Latvijoje 77 proc. iki 6 MWh ir Lietuvoje – 70 proc. iki 76 MWh vidutinės gamybos.
Įvertinant vėjo elektrinių generacijos sumažėjimą, 74 proc. visos Baltijos šalių generacijos sudarė šiluminės elektrinės, 16 proc. hidroelektrinės ir 10 proc. – vėjo elektrinės.
Baltijos šalys kartu pasigamino iki 41 proc. viso šalių elektros energijos suvartojimo, bendra šalių generacija sumažėjo 14 proc. Estijos vietinė generacija pagamino iki 48 proc. viso šalies poreikio, Latvijos 59 proc., o Lietuvos – 27 proc.
Praėjusią savaitę Lietuva importavo 73 proc. suvartotos elektros energijos. 44 proc. buvo importuota iš trečiųjų šalių, 43 proc. – iš Švedijos, 12 proc. – iš Latvijos, mažiau nei 1 proc. – iš Lenkijos.
