Kauno apygardos teismas kovo 27-ąją atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kurioje bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.
„Atsižvelgiant į tai, kad ji („Autokausta“ – BNS) į teismą kreipėsi anksčiau ir teismas jau už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos jai priteisė procesines palūkanas, (...) ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, o jos minimalūs nuostoliai yra priteisti procesinių palūkanų forma“, – teigiama teismo nutartyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio 25 dieną antrą kartą atsisakė priimti Estijos bendrovės skundą, todėl įsiteisėjo Apeliacinio teismo pernai spalį priimta nutartis, kuri „Leonhard Weiss RTE“ įpareigojo sumokėti 2,82 mln. eurų ir 8 proc. metų palūkanas „Autokaustai“ už neatliktus geležinkelio atšakos statybų darbus.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Infra“ užsakymu apie 15 kilometrų „Rail Baltica“ atkarpos rekonstrukcija baigta 2021 metų pradžioje – per Kauną iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, modernizuotas Kauno tunelis, įrengti keturi tuneliai automobiliams ir pėstiesiems, sutvarkyta kita infrastruktūra, įrengtos triukšmo sienelės.
Darbus už 54,8 mln. eurų atliko „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas.
„Autokausta“ į teismą dėl neatsiskaitymo kreipėsi nes, jos teigimu, Estijos įmonė netinkamai vykdė sutartines prievoles, atsisakydama priimti atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus bei perduoti juos užsakovei.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.