Dalis gyventojų iki gegužės 2 d. turi spėti sumokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį (GPM), bet taip pat nepamiršti ir įmokų „Sodrai“.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija dažniausiai pasitaikančias gyventojų klaidas pildant pajamų deklaracijas ir pataria, ką daryti, jeigu duomenys nesutampa arba deklaruojant pajamas kyla neaiškumų.
Dažniausios klaidos deklaruojant pajamas
VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis vardijo, kad gyventojai dažnai daro klaidą ir deklaruoja ne visas pajamų mokestį mažinančias išlaidas, t. y. deklaracijas teikia metų pradžioje, kai tretieji šaltiniai dar tik tikslina savo duomenis.
Anot jo, taip pat dažnai būna pateikiami neteisingi duomenys apie patirtas išlaidas: „Gyventojai deklaruoja išlaidas, kuriomis negali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos.
Pvz., draudimo įmokas moka kiti asmenys, įmokos ne už kaupiamąjį draudimą, draudžia anūkus.“
VMI atstovas pastebi, kad gyventojai neretai apmokestinamąsias pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias, pvz., dėl gautų neapmokestintų draudimo išmokų, kurios turi būti apmokestintos.
„Taip pat gyventojai neteisingai deklaruoja parduoto turto įsigijimo kainą – ji nesutampa su trečiųjų šaltinių informacija.
Arba deklaruoja ne visas pajamas. Pvz., pamiršta deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, automobilių pardavimo pajamas, finansinių priemonių pardavimą, individualios veiklos pajamas“, – dėstė pašnekovas.
Jis paminėjo, kad dažnai įmokos už studijas būna deklaruojamos kelis kartus – įmokas už studijas deklaruoja pats studentas, kol tuo metu šias išlaidas deklaruoja ir kitas šeimos narys.
Ką daryti, jei duomenys – neteisingi ar skiriasi?
M. Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad vertinant, ar gyventojų pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos yra teisingos, VMI vadovaujasi gautais duomenimis iš trečiųjų šaltinių: įmonių, finansų įstaigų, socialinio draudimo fondo valdybos, bankų, pensijų fondų, mokymo įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių ir kt.
„Jeigu gyventojo pajamų mokesčio deklaruoti duomenys nesutampa su VMI turima informacija, gyventojas savo deklaruotas pajamas ar patirtas išlaidas gali pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.
Jeigu gyventojas nesutinka su trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, kurie yra įkelti į preliminarią deklaraciją, ir juos koreguoja, jis turėtų kreiptis į duomenų šaltinį dėl duomenų patikslinimo arba prie deklaracijos pateikti koreguojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus“, – pažymėjo VMI atstovas.
Jo aiškinimu, jei gyventojas deklaruoja darbo užmokesčio pajamas ir nuo jų išskaičiuotą GPM sumą, apie kurias VMI neturi duomenų, gyventojas privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius deklaruotus duomenis.
Tai gali būti algalapiai, banko išrašai, „Sodros“ pažyma apie draudžiamąsias pajamas, jei įmonė bankrutuoja – tai nemokumo administratoriaus pažyma, ir pan.
M. Endrijaitis pridūrė, kad deklaruojant užsienyje patirtas išlaidas, kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos (studijų, gyvybės draudimo, įmokų į pensijų fondus), turi būti pateiktos pažymos, patvirtinančios toms įstaigoms sumokėtas įmokas.
Jeigu deklaracijos laukeliuose gyventojas įrašo didesnį mėnesių, kuriais asmeniui buvo nustatytas dalyvumo lygis, skaičių, nei žino VMI, tai prie deklaracijos yra būtina pridėti dokumentą, patvirtinantį teisę į didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Kaip deklaruoti pajamas ir kas gali padėti?
M. Endrijaitis primena, kad greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į vedlio klausimus (ar kai kuriais atvejais užpildant papildomą reikiamą informaciją) pateikti deklaraciją.
Jis atkreipė dėmesį, kad prieš pateikiant pajamų deklaracijas svarbu savarankiškai pasitikrinti, ar mokesčius išskaičiuojantys asmenys ir tretieji asmenys pateikė visus duomenis, ar jie yra teisingi.
Jeigu kyla sunkumų, VMI „Youtube“ kanale yra pateikiami išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų mokesčio deklaraciją pažingsniui.
O gyventojai, kurie negali deklaruoti pajamų elektroniniu būdu, yra kviečiami susiekti su konsultantais telefonu +370 5 260 5060 arba užsiregistruoti vizitui VMI padalinyje čia ir gauti reikiamą pagalbą.
„VMI kviečia gyventojus sudalyvauti nuotoliniuose praktiniuose seminaruose pajamų deklaravimo temomis, kurių metu VMI specialistas gyventojams žingsnis po žingsnio padeda pildyti savo pajamų mokesčio deklaraciją.
Artimiausias nuotolinis seminaras vykdžiusiems individualią veiklą vyks šiandien, į jį užsiregistruoti galima čia. Daugiau informacijos apie nuotolinius praktinius seminarus galima rasti VMI internetinėje svetainėje“, – dėstė M. Endrijaitis.
Kada gresia delspinigiai ir baudos?
Atstovas pabrėžė, kad deklaracijos turi būti pateiktos ir mokesčiai sumokėti iki gegužės 2 d. Jeigu gyventojas to nepadaro laiku, VMI visada pirmiausia išsiunčia priminimus dalimis netrukus po termino.
„Laiku nesumokėjus GPM jau nuo kitos dienos pradedami skaičiuoti delspinigiai (po 0,027 proc.). Todėl pateikus pajamų mokesčio deklaraciją reikėtų nedelsti ir mokestį sumokėti kaip įmanoma greičiau.
O patogiausias būdas tai padaryti – prisijungus prie Mano VMI, kur iš karto matoma mokėtina suma“, – nurodė M. Endrijaitis.
Jis patikino, kad VMI visada informuoja apie susidariusią nepriemoką, mokėjimo terminą ir apskaičiuotus delspinigius.
Pranešimai keliami į Mano VMI, o apie pranešimo įkėlimą klientai informuojami ir nurodytu el. paštu, todėl labai svarbu, kad gyventojai pateiktų tikslius kontaktinius duomenis.
Pašnekovas vardijo, kad išsamią savo permokų ir nepriemokų informaciją gyventojai visada gali pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI > Mokesčio mokėtojo kortelė.
M. Endrijaitis įspėjo, kad nesumokėjus GPM mokėtina suma gali būti nuskaičiuota nuo gyventojo banko sąskaitos.
O už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą gali būti pritaikyta ir administracinė atsakomybė.
Įmokų nukėlimas ir parama
M. Endrijaitis paminėjo – jei gyventojai patiria finansinių sunkumų ir mokesčio laiku sumokėti negali, šių klientų atžvilgiu VMI yra geranoriška ir siekia bendradarbiauti.
Tokiu atveju gyventojai gali kreiptis į VMI dėl skolos (ji turi viršyti 125 eurų ribą) sumokėjimo dalimis ar mokėjimo atidėjimo, sudarant mokestinės paskolos sutartis (MPS).
Jis atkreipė dėmesį, kad sudarius MPS yra priskaičiuojamos palūkanos, kurios šiuo metu siekia 0,007 proc. per dieną.
VMI atstovas primena, kad nuo šių metų gyventojai dalį (1,2 proc.) savo sumokėto GPM gali skirti meno kūrėjams, politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, profesinių sąjungų susivienijimams ir organizacijoms, kurios turi nevyriausybinės organizacijos (NVO) žymą.
Todėl prieš teikiant prašymą gyventojams rekomenduojama Registrų centro puslapyje patikrinti, ar pasirinkta organizacija turi NVO statusą.
„Tai svarbu pasitikrinti ir tuo atveju, jei prašymas už 2024 m. mokestinį laikotarpį buvo pateiktas ankstesniais metais, nes GPM paramą gali gauti tik tie paramos gavėjai, kurie turi NVO statusą“, – pridūrė M. Endrijaitis.
