Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai.
Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.
„Tačiau net tarp Baltijos šalių yra pakankamai daug skirtumų, tad galvoti, kad skolinant Graikijai ir Vokietijai rizika yra tokia pati – naivu, – sako jis. – Šiuo metu Lietuvoje namų ūkių įsiskolinimo lygmuo lyginant su pajamomis yra 46 proc., Švedijoje šis rodiklis sudaro apie 170 proc. Taigi lietuviai turi dar daug erdvės skolintis, o štai švedams reikėtų jau sunerimti.“
Pasak M. Wolfo, nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos, lietuviai vis dėlto vengia skolintis taip drąsiai, kaip prieš krizę. O ir skolinant bankai atsižvelgia į šalies gyvenimo sąlygas bei vertina rizikas.
„Pavyzdžiui, Švedijoje veikia socialinės apsaugos priemonės, kurios užtikrina žmogui pinigų srautą kritiniu metu, tarkime, netekus darbo. Tačiau tokių valstybių kaip Lietuva, Latvija ar Estija socialinės apsaugos sistemos yra silpnos ir atėjus krizei ekonomika patiria didelį šoką“, – aiškina jis.
Anot „Swedbank“ prezidento, Baltijos šalyse gera dirbti, mat jos atsigauna po krizės ir auga. Jis prognozuoja, kad tarp bankų konkurencija augs indėlių srityje, mat jų palūkanų normos pasiekė žemiausią lygį.
„Manau artėjame prie tokio momento, kai žmonės indėlius turės pradėti keisti investicijomis“, – pastebi jis.
Viena iš didžiausių problemų M. Wolfas įvardija Bazelio III nurodymus, pagal kuriuos bankas turi būtų sukaupęs atitinkamą kapitalą nuo 2013 metų. Proceso pabaiga numatoma iki 2019 metų.
„Turime diskutuoti su politikais ir priežiūros institucijomis, klausdami, kodėl mes turime turėti tiek daug kapitalo, kai rizika yra pakankamai žema. Tas buferis turi būti toks didelis, kad man sunku paaiškinti tai banko akcininkams, kurių yra daugiau nei 3 tūkst. Mano nuomone kapitalas turėtų būti maždaug 25 proc. mažesnis. Tai taip pat atpigintų paslaugas ir skolinimąsi klientams“, – sako jis.
M. Wolfas skaičiuoja, kad kapitalo didinimas pagal Bazelio III nurodymus bankui kainuos apie 8 mlrd. kronų (apie 3 mlrd. litų).
Evelina POVILAITYTĖ
