Indrė Genytė-Pikčienė, banko DNB vyresnioji analitikė
Lietuvos BVP kitais metais augs 2,5 proc., Estijos ūkis augs 1 proc., o Latvijos – 4 proc. Kitąmet 2008-ųjų augimo piką pirmoji pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija – 2015 m. pabaigoje.
Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir santykinai nedidelės valdžios sektoriaus skolos. Todėl mūsų šalis 2015 m. galės tapti euro zonos nare. Sutrukdyti įvesti eurą gali dėl akcizų didinimo spartėsianti infliacija ir valdžios sektoriaus deficitas, kurio dydis balansuoja ant ribinio 3 proc. valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykio dydžio. Neramina kuklūs eksporto augimo tempai. Juos iš dalies kompensuos atsigaunanti vidaus rinka – tai rodo šviesėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai, geresni mažmeninės prekybos rodikliai ir kreditų rinkos atsigavimas.
Vidutinis darbo užmokestis kitais metais turėtų didėti 5 proc., o 2015 m. – 6 proc. Tačiau tai nėra taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes darbo užmokesčio augimas jau pradėjo lenkti darbo našumo augimo tempą, o tai nėra efektyvu. Brangstanti darbo jėga, senstanti visuomenė, didelė emigracija mažina Lietuvos verslo potencialą, todėl įmonėms vertėtų orientuotis į veiklos našumo didinimą, gamybinių pajėgumą atnaujinimą. Kelerius ateinančius metus, atsigaunant eksporto rinkoms ir augant ūkiui, įmonės privalės daugiau investuoti į atsinaujinimą ir veiklos plėtrą.
