Lietuvoje ligoninės skundžiasi vos suduriančios galą su galu, tačiau naudotis privačiomis lėšomis - papildomu sveikatos draudimu gyventojai kol kas neturi galimybių.
Draudimo bendrovės jau seniai baksnoja valdžią skatinti papildomą sveikatos draudimą, nes mūsų šalis liko viena paskutinių Europos Sąjungos valstybių, kuriose tokios paslaugos iš esmės nėra.
Lietuvoje papildomu sveikatos draudimu tik juridiniai asmenys gali apdrausti savo darbuotojus. Esant tokiai situacijai, kai sveikatos draudimo polisus perka tik darbdaviai, draudikai juos pardavinėja brangesnius, nes žino, kad bet kuriuo atveju žmogui bus apmokėtas vizitas pas gydytoją, bus kompensuoti vaistai.
Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorė Janina Kumpienė sako, kad jau nuo 1996 metų žmonės galėjo draustis papildomu sveikatos draudimu, jei draudikai būtų pasiūlę tokią paslaugą.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, bendros išlaidos sveikatos priežiūrai Lietuvoje išaugo nuo 1,9 mln. litų 1995-aisiais iki 4,2 mlrd. litų 2005-aisiais. Apie trečdalį šios sumos - beveik 1,4 mlrd. litų gyventojams teko mokėti iš savo kišenės.
