Tokį sprendimą pirmąją vasario savaitę referendumu priėmė šveicarai. Tiesa, imigracijos ribojimui buvo pritarta tik keliolikos tūkstančių balsų persvara. Šalyje kalbama trimis – italų, prancūzų ir vokiečių – kalbomis, kantonų valdžia yra stipresnė už federalinę, todėl šiuo atveju neužtenka apie problemą kalbėti tiesmukos daugumos tonu.
Nematomi perpildyti traukiniai
Referendumas, kuriuo siekta sustabdyti „masinę imigraciją“, buvo inicijuotas dešiniųjų – Šveicarijos liaudies partijos. Tokios problemos kaip augančios nekilnojamojo turto kainos, brangstančios medicinos ir švietimo paslaugos bei perpildyti traukiniai ir kitas viešasis transportas galėjo įtikinti 19 tūkst. šveicarų balsuoti „už“.
Kad imigracija nebūtų ribojama, pasisakė 49,7 proc. gyventojų. Tokia menka persvara rodo ne tik tai, kad šalis yra aiškiai pasidalijusi perpus bent jau šiuo klausimu, bet ir tai, kad čia negalima lengvai pritaikyti kairės ir dešinės skirties, kuri Lietuvoje tampa panacėja ne vienu klausimu.
Didžioji dauguma, žymėjusių X ties punktu TAIP, yra iš industrinių ir vokiškai kalbančių šalies pakraščių, kur traukiniai tikrai nėra tokie sausakimši, kad kam nors reikėtų stovėti.
Didžioji daugumo Ciuricho – tankiausiai gyvenamo Šveicarijos miesto – gyventojų, leidinio „Spiegel“ duomenimis, atmetė iniciatyvą. Šiuo atveju imigracijos problemos eskalavimas prasilenkia su grupių, kurias tai turėjo labiausiai paveikti, reakcija.
Brangesni pusryčiai – ne iškart
Labiausiai, savaime suprantama, prieš imigracijos apribojimus šalies viduje pasisakė verslininkai. Jų teigimu, dabar bus užkirstas kelias pritraukti į Šveicarijos kompanijas talentų iš užsienio. Žinoma, tai nėra pagrindinis nuogąstavimas, nes imigrantai niekada nesudarė daugumos aukščiausiose ir daugiausia įgūdžių bei patirties reikalaujančiose darbo pozicijose.
Šalyje yra daug darbų, kuriuos įprastai atlieka imigrantai. Jie noriai važiuoja į Alpių rojų net iš Vokietijos. „Imigrantai pastatė šią šalį“, – kitos išeities neturintys amerikiečiai prisimena JAV susikūrimą, nors čia patikimai veikia vizų sistema. Lygiai taip pat Šveicarijoje po Alpėmis tunelius statė atvykėliai iš Italijos. Kai kurie jų taip ir negrįžo iš statybų aikštelių. Šiuo metu dauguma imigrantų, sudarančių apie ketvirtadalį šalies gyventojų, dirba paslaugų ir gamybos sektoriuose.
Viešai savo susirūpinimą išreiškė tokios Europos kompanijos kaip farmacijos bendrovė „Hoffman-La Roche“, maisto gamybos bendrovė „Nestle“ ir liftų bei ekskalatorių gamintoja „Schindler Elevator“. Įstatymas turėtų įsigalioti per trejus metus, o imigracija bus ribojama tik iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, todėl dar nereikia baimintis, kad „Nesquik“ dribsniai stipriai pabrangs.
Turbulencija Europoje
Kalbant apie Šveicariją, verslą ir ES, šių žodžių negalima vartoti atskiruose sakiniuose. Šveicarai į ES šalis ekportuoja maždaug 62 proc. visų šalyje pagaminamų produktų. Jei šis skaičius dešiniesiems gali nerodyti, kad ekonomikos yra susijusios, tuomet tai, kad 79 proc. viso Šveicarijos importo atkeliauja iš ES, nebekelia abejonių ir verčia rimtai susimąstyti, kiek ekonomiškai šaliai gali kainuoti pastarasis referendumas.
Šalis laisvam judėjimui ES pritarė dar 1999 metais. Vadinasi, visi ES piliečiai gali atvykti į šalį, čia gyventi ir dirbti. Mainais buvo gautos liberalesnės prekių ir paslaugų judėjimo sąlygos.
Savo viešame pranešime Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas šveicarus perspėjo būtent dėl šių sąlygų laužymo. „Labai sunku riboti laisvą ribojimą ir, pavyzdžiui, neriboti paslaugų judėjimo. Mūsų dar laukia daug derybų“, – politkorektiškai apie sutarčių abipusiškumą skaitydamas pranešimą užsiminė jis.
Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmasis Šveicariją pasveikino ryškiausias euroskeptikas Europos Parlamente Didžiosios Britanijos atstovas Nigelis Farage‘as. „Puikios naujienos nacionalinėms valstybėms visoje Europoje“, – teigė jis. Kiek daugiau nei prieš mėnesį N. Farage‘ui teko susitaikyti, kad Jungtinės Karalystės sienos buvo atdarytos ir „pašalpų ištroškusiems“ bulgarams bei rumunams.
Šveicarai, net apsikarstę savo laikrodžiais, neišgyvens vien iš savo gaminamo šokolado. Tad nesunku suprasti, kad referendumo klausimas yra grynai politinis ir padiktuotas žmonių nepasitenkinimo visa Europa.
Praėjusią savaitę susižavėjimą šveicarų referendumu išreiškė ir kita bendros ES ekonominės erdvės narė Norvegija. „Norvegijai taip pat derėtų surengti referendumą dėl imigracijos. Esu visiškai tikras, jog dauguma rinkėjų nori, kad politika būtų sugriežtinta“, – kalbėjo Pažangos partijos atstovas spaudai Mazyaras Keshvari.
EP pastatas Briuselyje jau dabar nukabinėtas rinkimų afišomis „Šįkart viskas bus kitaip“. Tai tiesa, nes Šveicarija, kad ir kokia neutrali būtų, parodė, kad Europa dar niekada nebuvo tokia skeptiška.
Nauda Lietuvai
Imigracijos klausimas neseniai garsiau ėmė skambėti ir Lietuvoje. Tačiau pati prieiga čia yra kitokia, nes šalyje trūksta patyrusių specialistų, ypač informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Pastarojo atstovų teigimu, liberalesnė imigracijos politika padėtų spręsti šią problemą.
Žinoma, Lietuvoje referendumai taip dažnai nerengiami, o ir bandymai sulaukia didžiulės trinties visuomenėje. Portalo ekonomika.lt atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų nesutiktų, jog sienos būtų atveros plačiau. Ir tik kiek mažiau nei ketvirtadalis atsakė, kad tai išspręstų specialistų stygiaus problemą.
Všį „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė teigė, kad šveicarų uždarumas mūsų ekonomikai gali įpūsti naujų vėjų.
„Bet reikia pažiūrėti iš pozityvios pusės: „Investuok Lietuvoje“ dirba su keliomis kompanijomis Šveicarijoje. Mums padidėjo tikimybė, kad jos perkels kai kurias savo paslaugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų“, – savo „Facebook“ paskyroje svarstė ji.
Šveicarų referendumo rezultatai teisiniais dokumentais turėtų užgimti po 3 metų. 2011-aisiais niekas nesitikėjo, kad Latvija gebės įsivesti eurą. Ekonomiškai tai yra gana ilgas laikotarpis Europai ir dar neaišku, ar šveicarų ištartas „taip“ ilgai aidės.
Citata: Šalyje yra daug darbų, kuriuos įprastai atlieka imigrantai
Citata: Mums padidėjo tikimybė, kad jos perkels kai kurias savo paslaugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų
Šveicarijos atvirumas
EP skaičiavimais, Šveicarijoje gyvena ir dirba apie 1 mln. kitų ES šalių gyventojų
430 tūkst. šveicarų šiuo metu gyvena ES šalyse
„Credit Suisse“ skaičiavimais, dėl referendumo šalies ekonomika per ateinančius trejus metus praras 0,3 proc. BVP.
