Imigrantų nebenori
Atvykstančiųjų į Didžiąją Britaniją skaičius praėjusiais metais buvo trečdaliu mažesnis nei prieš ketverius metus. Tai Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono ir jo vadovaujamos konservatorių ir liberaldemokratų koalicijos nuopelnas. Premjero siekia dar daugiau – kad vietoj šimtų tūkstančių imigrantų per metus atvyktų tik dešimtis tūkstančių. Tam ir skirta imigraciją reglamentuojančių teisės aktų reforma.
Pagal juos būstų savininkai turės tikrinti, ar nuomininkai Didžiojoje Britanijoje apsistoję teisėtai. Bankai, prieš atidarydami atvykėliams sąskaitas, irgi tikrins jų statusą, o neteisėtai apsistojusiesiems bus apribotos sveikatos sistemos paslaugos ir išmokos.
Po ES plėtros 2004 m. Didžiąją Britaniją užplūdo darbo jėga iš Lenkijos. Kai kuriais duomenimis, vienu metu Jungtinėje Karalystėje gyveno net milijonas lenkų! Dabar britai ir Londono fabrikuose triūsiantys atvykėliai iš Rytų Europos (taip pat ir lietuviai) su baime laukia pigios darbo jėgos antplūdžio iš kito Europos regiono. D.Camerono bendražygiai vis garsiau kalba, kad reikėtų pratęsti darbo leidimų atvykėliams iš Rumunijos ir Bulgarijos apribojimus, nepaisant to, kad jie jau baigėsi paskutinę praėjusių metų dieną ir pagal ES sutartis nebegali būti pratęsiami.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas yra pasakęs, kad teisė laisvai judėti suteikia visiems Europos žmonėms galimybę atvykti į kitą šalį dirbti arba mokytis, bet neleidžia važiuoti vien tik į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją siekiant gauti socialinę apsaugą.
Pirmadienį paaiškėjo, kad nuo imigrantų iš ES užsiveria Šveicarija. Bankų valstybėje iš 8 mln. gyventojų ketvirtadalis – imigrantai. Jie esą trukdo užtikrinti tvarią pensijų sistemą, didina nusikaltimų skaičių, o šalies keliai darosi ankšti gerokai pagausėjus automobilių. Štai todėl mažiausios pasaulio federacinės valstybės gyventojai referendume pasisakė griežčiau saugoti savo darbo rinką.
Nėra kam dirbti
„Guminis Londonas“, „sočių pensijų Vokietija“, „turtingoji Šveicarija“ ir... „tuštėjanti Lietuva“. Iš šių nuolat spaudoje mirgančių frazių galime daryti išvadą, kad Vakarai jau persisotinę imigrantų, o Lietuvai jų trūksta. Ekonomistai vieningai sutaria, kad, nieko nedarant, po kelerių metų mūsų šaliai jų reikės tiesiog gyvybiškai: stos fabrikai, nesivystys paslaugų sektorius. Tiesiog nebus kam dirbti.
Šiaulių pramonininkų prezidentas Alvydas Stulpinas patikino, kad Lietuvos verslininkams jau dabar sunkiai sekasi rasti darbuotojų. „Viena įmonė Šiaulių regione netgi viešbutį stato. Jame įsikurs iš užsienio atvykę specialistai“, – stebino plastikinę tarą gaminančios įmonės Šiauliuose vadovas.
Daugelis Šiaulių įmonių yra nemažai investavusios į naujas gamybos technologijas, tačiau įrenginiai, pasak pašnekovo, stovi tušti, mat nėra kam dirbti. Daugiausia trūksta techninių darbuotojų. Įmonių vadovai nekantriai laukia, kada galės laisviau atsivežti šių ir kitų specialistų. Pramonės įmonės darbuotojų pirmiausia ieškotų Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Šiaulių regione šiuo metu trūksta apie 700 kvalifikuotų specialistų. A.Stulpino teigimu, privilioti gerų darbuotojų iš Vilniaus ar Kauno į provincijos įmones labai sunku. „Įmonės permoka, jei nori įdarbinti gerus specialistus“, – tvirtino A.Stulpinas.
Fiktyvūs verslininkai
Vyriausybei patvirtinus Migracijos politikos gaires, premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo, kad imigrantai galės gauti darbo Lietuvoje, tačiau tik ten, kur trūksta darbuotojų, ir perspėjo, kad nebus leidžiama piktnaudžiauti pigia darbo jėga. Ministrų kabineto patvirtintose Migracijos politikos gairėse nurodoma, kad bus siekiama silpninti emigraciją ir kontroliuoti imigraciją iš trečiųjų šalių, kuri prisidėtų prie šalies ūkio plėtros.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius taip pat pripažino, kad verslui jau trūksta darbuotojų. „Visi žinome, kad Lietuvoje mažėja žmonių, o mums reikia dirbančiųjų, kurie uždirbtų pensijas“, – teigė jis. Pasak viceministro, įstatymų pataisomis planuojama supaprastinti veiklą legaliems verslininkams, bet kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai neveikiančios įmonės įsteigimas suteikdavo teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Tuo naudodavosi fiktyvūs verslininkai iš Nigerijos, Irano ir Pakistano.
Seimui svarstyti pateiktose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose numatyta griežčiau riboti tokių „verslininkų“ atvykimą į Lietuvą. Leidimą gyventi mūsų šalyje bus galima gauti verslo savininkams, kurie naujai įkurtoje įmonė įdarbins bent 3 darbuotojus iš Lietuvos arba užsienio piliečius, turinčius leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šeimos narius į Lietuvą norintys atsivežti, verslą mūsų šalyje pradėję užsieniečiai turės į jį investuoti bent 900 tūkst. Lt.
Aukštasis išsilavinimas – ne rodiklis
Į Lietuvą atvyksta ne tik čia savo verslą kuriantys kinai ar vakarietiško gyvenimo ištroškę kaimynai rusai ir baltarusiai. Mūsų šalį atranda ir išsilavinę egzotinių šalių piliečiai, kurie į užsienį pirmiausia vyksta ne sotesnio kąsnio masinami, o dėl politinių sumetimų.
40-metis Aleossandras Amorusas (pavardė pakeista – red. past.) praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš saulės, tačiau ne demokratijos lepinamos Kubos. Mediko išsilavinimą turintis vyras, dirbęs vienoje Havanos ligoninių, sakė neapsikentęs komunistų politikos šalyje ir nusprendęs palikti šalį. Atskridęs į Rusiją, jis patraukė į mūsų šalį ir iki šiol nesėkmingai bando tvarkytis dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvoje.
„Autoritarinis režimas ne man, noriu laisvės. Gimtinėje likę žmonės suvaržyti, pažeidžiamos jų teisės, jie gauna labai mažus atlyginimus, negali laisvai vykti į Vakarų pasaulio šalis, – išvykimo priežastis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo pabėgėlis. – Lietuvoje galiu dirbti mediku, išsilavinimą įgijau Meksikoje. Net jei ir nerasčiau darbo ligoninėje, nebijočiau imtis paprastų darbų – į Kubą grįžti tikrai nenoriu.“
Tačiau vyrui sunkiai sekasi, žmonių iš trečiųjų šalių Lietuva nelinkusi laisvai įsileisti – nesvarbu, ar tu beraštis, ar, kaip pašnekovas, – turi aukštąjį išsilavinimą. „Dokumentų tvarkymas trunka labai ilgai. Santaupos senka, norėčiau bent papildomai padirbėti, tačiau niekur manęs priimti nenori“, – guodėsi A.Amorusas.
Multikultūrinio savanorystės centro, kuris padeda užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę, vadovė Ieva Mukauskaitė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad užsieniečiams Lietuvoje įsidarbinti sunku dėl kalbos barjero. „Šį barjerą peržengia tik vienetai. Pramokę kalbos, imigrantai gali aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau darbdaviai nėra linkę priimti užsieniečių, išskyrus kalbančius rusiškai. Dar viena problema, kurią tenka spręsti užsieniečiams, – būsto nuoma. Lietuviai itin nenoriai nuomoja būstą kitataučiams, ypač jei jie kitos rasės“, – užsieniečių įsidarbinimo sunkumus apibendrino I.Mukauskaitė.
Nėra imigracijos politikos
„Man nepatinka tie užsieniečiai. Nemaloniai pasijuntu, kai juos pamatau parduotuvėje“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė prieš imigrantus nusistačiusi vilnietė Bronė. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių, arba vos 1,1 proc. visų šalies gyventojų. Nepaisant to, lietuviai vis dar paniškai bijo svetimtaučių.
Lietuviai labiausiai baiminasi atvykėlių iš Kinijos, Afrikos ir Azijos šalių, o priimtinais laiko atvykėlius iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Apklausos rodo, kad ketvirtadalis lietuvių negali net įsivaizduoti, kad svetimtaučiai atvažiuos dirbti į Lietuvą. Kitaip mano jaunimas arba aukštąjį išsilavinimą turintys dirbantieji.
Lietuva dažnai prisistato kaip šalis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo politikos mūsų šalyje vis dar nėra. Lietuvai labai trūksta migracijos vizijos, kuri būtų integruota į ekonominės plėtros strategiją ir padėtų planuoti, kokių specialistų mūsų šaliai reikia. Tik gerai koordinuota imigrantų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje ir jie taps visaverčiais mūsų šalies visuomenės nariais, kurie, beje, padės uždirbti pensijas vis didėjančiai pensininkų armijai.
Išnaša: „Kalba yra sunkus barjeras, kurį peržengia tik vienetai. Pramokę jos, imigrantai gali aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau darbdaviai nėra linkę priimti užsieniečių, išskyrus rusakalbius“, – sakė Multikultūrinio savanorystės centro vadovė I.Mukauskaitė.
