Ekspertai suka galvas, kaip tai paaiškinti. Pasvarstykime. Imigrantų labai baiminasi kaimuose gyvenantys žmonės todėl, kad jų ten dar palyginti mažai. Kaimų gyventojai nori gyventi ramiai ir be didelių pokyčių, taip, kaip gyveno jų tėvai, seneliai ir proseneliai. Tiesa, labai toli į praeitį žvelgti neverta, nes nutolę iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų sužinosime, kad, pavyzdžiui, kunigaikščiai Gediminas ir Vytautas buvo labai palankūs kai kuriems svetimšaliams, juos vertino ir ragino atvykti į Lietuvą gyventi, jiems suteikė privilegijų.
Pavyzdžiui, Vytauto, vėliau Kazimiero vertinti karaimai išliko iki šių dienų. Liūdnesni reikalai su Gedimino kviestų ir labai palankiai Vytauto vertintais žydais, pirmiausia, žinoma, dėl holokausto, kita priežastis – žydai įkūrė savo valstybę, todėl kiekvieno žydo svajonė yra patekti į Izraelį. Sunkiau paaiškinti, kodėl fobijos dėl imigrantų kamuoja vilniečius. Vilnius – šiuolaikinis miestas, jame, daugiau nei kituose miestuose, gyvena išsilavinusių žmonių, jie gauna didesnius atlyginimus, čia aukštesnis gyvenimo lygis. Tikėtina, jog sostinės gyventojai baiminasi todėl, kad imigrantai pirmiausia sieks įsikurti Vilniuje ir tik vėliau, jeigu pasiseks, pasieks Klaipėdą, Kauną ir kitas vietoves.
Kol kas net neigiamai nusiteikę neturėtų pagrindo nerimauti – Užsieniečių registro duomenimis, 2013-aisiais Lietuvoje gyveno per 33 tūkst. užsieniečių, daugiausia atvykusių iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tačiau kai kalbama apie imigracijos ateitį, visi galvoja apie ateivius iš Azijos ir Afrikos šalių, o religiniu požiūriu – apie musulmonus. Jų daugėja sparčiausiai. Tik tuo galima paaiškinti, kad būsimos imigrantų bangos labiausiai baiminasi Lietuvos piliečiai rusai, šiek tiek mažiau lietuviai ir lenkai. Kokios baimės juos kamuoja?
Paklauskime tautiečių, ar jiems patiktų su imigrantais konkuruoti dėl darbo vietų. Tautiečiai atsakys: nepatiktų! Tačiau paklausę, ar atėjus senjorų amžiui jie norėtų gauti didesnę pensiją, išgirsime: mokėkite ir kuo daugiau! Jeigu pasakytume, kad šie du dalykai tiesiogiai susiję, tai lietuviai atšaus, kad daugiau dėmesio reikia skirti kitam variantui – mokėti didesnius atlyginimus ir taip ne tik sustabdyti, bet ir susigrąžinti jau emigravusius tautiečius, kurie sugrįžę ir papildytų įsiskolinusios „Sodros“ sąskaitą. Iš dalies jie teisūs. Imigracijos problema nebūtų tokia baiminanti, jeigu valstybė surastų galimybių nors šiek tiek suvaldyti emigracijos procesą.
Piliečių emigraciją gali pristabdyti ekonominis valstybės klestėjimas, bet ir to neužtektų – patikėkite, laisvoje šalyje ne tik duona žmogus sotus. Nors emigracijos tempai akivaizdžiai lėtėja, tačiau gal net nereikėtų tikėtis, kad ateis laikas, kai Lietuvos piliečiai bus sėslūs. Šiais laikais sėslumą įmanoma pasiekti tik prievarta. Štai neabejotinai sėslūs yra Šiaurės Korėja gyventojai. Bet ar norėtume gyventi tokioje šalyje? O laisvame pasaulyje žmonės visada norės emigruoti. Ir ypač iš tokių valstybių, kaip Lietuva, Latvija ar Lenkija. Šių ir kitų Rytų Europos valstybių piliečių norai gerai gyventi yra stipresni nei jų valstybių galimybės. O jauni žmonės yra nekantrūs, be to, kiekvienas galvoja – gyvenu vieną gyvenimą ir noriu gyventi geriau nei mano tėvai. Ir ne šiek tiek geriau, bet daug geriau. O jeigu nori daugiau per savo gyvenimą pamatyti, patirti, sužinoti ir gyventi kitaip, tai mažoje šalyje tokio alkio nepasotinsi.
Štai Seimo pirmininkė gal nepagalvojusi pasiūlė jau nuo kitų metų minimalią algą padidinti iki 1 509 Lt per mėnesį. Tačiau darbdaviai atsakė, kad tai neįmanoma. Jie būtų priversti nutraukti savo veiklą arba mažintų jos apimtį. Kita vertus, labai abejoju, ar toks atlyginimas suviliotų jau emigravusius tautiečius. Labiau tikėtina, kad toks atlyginimas gal jau viliotų imigrantus iš Azijos šalių.
Todėl neturime kitos išeities – darbo imigrantai, ypač aukštesnės kvalifikacijos, yra būtinas ekonomikos atsigavimo ir augimo variklis. Lietuvai reikės darbo imigrantų. Turėsime susitaikyti, kad atvykėliai čia kurs savo gyvenimus, jungsis į visuomeninius judėjimus, diegs savo kultūrą ir galiausiai, jeigu taps piliečiais, darys įtaką politiniam valstybės gyvenimui. Taip, kaip tai įvyko Vakarų Europos šalyse, bet pas mus viskas vyks daug greičiau.
Artimiausiu laiku Vyriausybė ketina patvirtinti naujas Migracijos politikos gaires, kuriose bus nustatytas siekis ne bandyti susigrąžinti jau išvykusiuosius, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Žinoma, jau dabar verta numatyti ir blogąsias imigracijos pasekmes ir, pasinaudojant Vakarų Europos šalių patirtimi, siekti jų išvengti.
