Švedijos bankų gelbėjimo modelis apsaugojo mokesčių mokėtojus, davė pelno ir leido sumažinti valstybės skolą pasaulinės krizės metu, rašo „Bloomberg“.
Visiškai priešingą vaizdą regime kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystė per pastaruosius keturis metus valstybės skolos našta padvigubėjo, o mokesčių mokėtojams teko pareiga išpirkti ant bedugnės krašto atsidūrusius bankus.
„2006 metais tapau ministru pirmininku, tuo metu Švedijos ir Jungtinės Karalystės įsiskolinimų ir BVP santykis buvo identiškas, - sako Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas. - Nuo to laiko šis santykis Jungtinėje Karalystėje padvigubėjo, tuo tarpu Švedijos skola sumažėjo."
Visame pasaulyje bankai priešinasi reguliavimo priemonėms, tačiau švedų taikomi sugriežtinti standartai atsipirko. Tokie bankai kaip „Nordea“ yra žymiai geriau kapitalizuoti nei jų konkurentai JAV ir Europoje, jų nemokumo rizika mažesnė, o skolinimosi galimybės daug geresnės.
Griežtesni reguliavimo standartai Švedijos bankininkystės sektoriuje buvo nustatyti po1990 metų krizės. Griežta finansų kontrolė prisidėjo ir prie valstybės skolos valdymo. Šių metų valstybės biudžetas bus teigiamas.
„Mes papildomai apmokestinome bankinį sektorių ir padidinome valdymo skaidrumą, - sako F. Reinfeldtas. - Sugriežtindami reguliavimą siekėme, kad bankai jaustų atsakomybę už prisiimamą riziką.“
Šiemet Švedijos skola sudarė 36,5 proc. BVP, prieš keturis metus šis skaičius siekė 40,2 proc. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės įsiskolinimas 2011 metais sudarė 84,2 proc. BVP ir per tą patį laikotarpį beveik padvigubėjo.
Tarptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais Šiaurės šalių ūkis šiais metais augs vidutiniškai 4,4 proc. sparta, o 2012 metais augimas sieks 3,8 proc. Analogiški skaičiai Jungtinėje Karalystėje tesieks 1,1 proc. ir 1,6 proc., o JAV 1,5 proc. ir 1,8 proc.
F. Reinfeldtas nutraukė 12 metų trukusį socialdemokratų valdymą. Ateidamas į valdžią jis pažadėjo sumažinti mokestinę naštą, bet tuo pat metu išsaugoti gerovės valstybės modelį, kurį socialdemokratai buvo sukūrę per šešis valdžios dešimtmečius iš septynių.
2007 metais prasidėjus finansų krizei vienas iš švedų bankų susidūrė su rimtais sunkumais. Paaiškėjo, kad nepaisant valstybinės paramos „Carnegie Investment Bank“ taps nemokiu. 2008 metais vyriausybė perėmė banką ir po trijų mėnesių pardavė jį už 344 mln. JAV dolerių (2,3 mlrd. kronų). Tokiu būdu valstybė atgavo pinigus, kuriuos buvo suteikusi bankui, bandydama jį išgelbėti.
Premjeras inicijavo garantijų programą, pagal kurią užtikrino 1,5 mlrd. kronų vertės banko įsipareigojimus. Iki 2015 metų ši programa atneš valstybei 5,8 mlrd. kronų pelno.
Šiuo metu Švedijos bankai yra laikomi vienais patikimiausių Europoje. Švedijos vyriausybė planuoja nustatyti griežtesnius kapitalo pakankamumo standartus negu to reikalauja Bazelio susitarimas.
Anot F. Reinfeldto valstybė privalo dėti visas pastangas, kad būtų išlaikyta gyventojų pajamų lygybė visais ekonominio ciklo periodais. Tik tokiu būdu bus galima išvengti disbalanso ir nestabilaus augimo.
Per pastaruosius keletą metų Švedijoje keletą kartų buvo mažinamas pajamų mokestis, tačiau mokestinė našta šioje valstybėje (lyginant su BVP dydžiu) išlieka antra pasaulyje ir nusileidžia tik Danijai. Tuo pat metu buvo išlaikytas itin aukštas pajamų lygybės principas.
„Visuomenėje neturi būti didelio pajamų skirtumo tarp atskirų gyventojų sluoksnių. Jeigu valstybė sugeba užtikrinti pagrindinius žmonių poreikius, įskiepija tarpusavio pasitikėjimą ir sveiką mastymą tuomet gyventojams nebelieka poreikio finansiškai atitrūkti nuo kitų visuomenės narių“, - sako Švedijos ministras pirmininkas.
