Jeigu tarptautinio geležinkelio bėgiai kirstų Panevėžį, miesto valdžios manymu, projektas būtų naudingas miestui – atvertų plėtros galimybes. Tačiau Panevėžio ir Pasvalio rajonų vadovai į tokią perspektyvą žiūri skeptiškai. Pasak jų, geležinkelis pridarytų abiems rajonams daugiau bėdos nei naudos.
Šį projektą Vyriausybė paskelbė nacionalinės svarbos.
Tinkamesnis per Panevėžį
A. Vaišnoras pabrėžė, kad bendrovė svarstys geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos SPAV alternatyvas – maršrutus Kaunas–Šiauliai–Latvija ir Kaunas–Panevėžys–Latvija.
„Atsižvelgus į rezultatus, bus parinktas tinkamiausias variantas. SPAV turi būti pateiktas ir pristatytas visuomenei rugpjūtį. Rudenį galutinį sprendimą dėl geležinkelio plėtros turėtų priimti Vyriausybė“, – aiškino jis. Pasak A. Vaišnoro, numatomos teikti greitos standartinės traukinių paslaugos. Planuojama, kad traukiniai važiuos nuo 200 iki 240 kilometrų per valandą greičiu.
„Kaip parodė Europos Komisijos inicijuota ir atlikta studija, Lietuvai derėtų tiesti „Rail Baltica“ per Panevėžį. Šiuo atveju trasa būtų 728 km ilgio. Traukiniai greičiau pasiektų kelionės tikslą: keleiviniai nuo Varšuvos iki Talino nuvažiuotų per 4, krovininiai – per 10 valandų. Vėžė per Šiaulius siektų 885 kilometrus, traukiniai važiuotų dvigubai ilgiau“, – teigė A. Vaišnoras. Bendrovės viceprezidentas paaiškino, kodėl ekonomiškiau geležinkelį tiesti per Panevėžį.
„Lietuva planuoja dar vieną didelį projektą – Rytų ir Vakarų tarptautinį transporto koridorių Baltarusija–Radviliškis–Šiauliai–Telšiai–Klaipėda. Čia numatoma gana didelė plėtra, per metus planuojama pervežti iki 100 milijonų tonų krovinių. Tad per Šiaulius tiesiant „Rail Baltica“ ir numatant šį koridorių galėtų kilti nemažų techninių problemų. Europos standartus atitinkantis geležinkelis per Panevėžį būtų visiškai nauja statyba ir ji būtų perspektyvesnė“, – pabrėžė A. Vaišnoras.
Plėtros perspektyvos
Pasak UAB „Sweco Lietuva“ atstovų, atliekant SPAV projektas bus vertinamas trimis aspektais: poveikiu gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai. Esą poveikio gamtai neturėtų būti, tačiau nusprendus tiesti liniją per Panevėžį reikėtų rezervuoti trasai reikalingas teritorijas – išpirkti žemes.
A. Vaišnoro teigimu, „Rail Baltica“ trasa Panevėžiu labai svarbi – miestui atsivertų visiškai kitokios plėtros galimybės
Planuojama trasa eitų vakarine miesto dalimi – per pramonės rajoną, Maršrutas būtų Pasvalys–Paįstrys–Gegužinė–aplinkkelis–Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ)– aplinkkelis ir už miesto – į rytus nuo Ramygalos. Priėmus sprendimą trasą tiesti per Panevėžį, jame atsirastų logistikos centras, nauja geležinkelio stotis, galbūt ji būtų statoma LEZ teritorijoje. „Rail Baltica“ vėžė Lietuvoje turėtų būti tiesiama 2014–2020.
Tokiai perspektyvai pritarė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius. Pasak jo, nesvarbu, kurią Panevėžio teritoriją kirstų „Rail Baltica“.
„Ji galėtų eiti viena ar kita miesto dalimi. Galimi įvairūs svarstymai. Savivaldybės taryba turėtų sutikti su bet kuriuo variantu, jei tik trasa eitų per miestą. Be to, valdžiai reikėtų inicijuoti bendrojo plano keitimą, nes nusprendus geležinkelį tiesti per Panevėžį bendrąjį planą teks peržiūrėti“, – tvirtino V. Matkevičius.
Nuomonės išsiskyrė
Planai tiesti geležinkelį per rajono žemes Panevėžio rajono savivaldybės vadovų nesužavėjo. „Reikia žinoti visus galimus niuansus, su jais supažindinti gyventojus ir tik tada priimti sprendimą“, – diplomatiškai kalbėjo meras Povilas Žagunis.
Rajono Tarybos narys Jonas Kaušakys buvo kategoriškas: „Nesutiksiu, kad geležinkelio linija padalytų rajoną į dvi dalis. Be to, reikia galvoti apie ūkininkus, kuriems geležinkelis taps galvos skausmu, jei bus nutiestas per jų žemes. Man rūpi ne tik bulvių laukai, kurie bus sunaikinti, bet ir kaimai – tiesiant geležinkelį jie išnyks. Miestui „Rail Baltica“ naudinga, o rajonui tai – žemių praradimas.“ Kitokios nuomonės buvo rajono Tarybos nariai Jonas Katinas ir Violeta Grigienė. Jų teigimu, negalima galvoti vien apie bulvių laukus, reikia užsiimti sveiku lobizmu.
„Mąstymas turi būti globalus, o ne lokalus. Europinė geležinkelio linija padės miestui ir rajonui išbristi iš ekonominio liūno. „Rail Baltica“ – tai darbo vietos, investicijos ir ekonominė nauda. Jei pasakysim europiniam geležinkeliui ne, pasmerksime rajoną ir miestą ekonominei žūčiai“, – kalbėjo V. Grigienė.
Mato daug baimių
Pasvalio rajono meras G. Gegužinskas aiškino, kodėl posėdžiavusi Tarybos kolegija pasisakė prieš geležinkelio tiesimą per Pasvalio rajoną.
„Galvojame ir apie bulvių laukus“, – pajuokavo jis. Anot G. Gegužinsko, reikia atsižvelgti, kad Pasvalio yra aktyvi karstinė zoną, be to, siūloma tiesti geležinkelio linija kirs magistralinio aukšto slėgio dujotiekį, eis per tankiausiai apgyvendintas Pasvalio rajono vietas, suardys visą dabartinę žemėnaudą ir žemdirbiai neteks daug derlingos žemės. G. Gegužinskas baiminasi, kad važiuodami traukiniai kels triukšmą, padidės užterštumas. „Šie neigiami veiksniai kenks tiek Pasvalio miesto, tiek rajono gyventojų sveikatai. Norint priimti tinkamą sprendimą, apie „Rail Baltica“ reikia daugiau informacijos, nei jos turime dabar“, – apibendrino meras.