Vyriausybė užsimojo mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus, norima, kad gyventojai savo finansus patikėtų elektroninėms sistemoms. Toms pačioms, kurios dingus internetui ar dėl techninių priežasčių neretai neveikia.
Praėjusią savaitę Vyriausybėje premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko „Swedbank“ atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šiam tikslui įgyvendinti reikalingas priemones. Šį klausimą ketinama aptarti ir su kitais bankais.
Susitikime akcentuota, kad, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas finansinių operacijų skaidrumas.
„Kartais girdime, kad su pusės milijono lagaminu žmonės ateina ir nusiperka butus. Tokie dalykai, manau, modernioje ekonomikoje neturėtų egzistuoti, ir tai turėtų po truputį mažėti“, - aiškino premjero patarėjas ekonomikai ir finansams Mykolas Majauskas. Anot jo, grynieji pinigai yra būtent ta terpė, kuri sudaro sąlygas egzistuoti šešėlinei ekonomikai. Tad tiek Vyriausybė, tiek Seimas turėtų priimti sprendimus, kuriais būtų nustatyti apribojimai tam tikrą finansinę ribą perkopusiems juridinių asmenų atsiskaitymams, ir didesni piniginiai sandoriai perkant prekes ir paslaugas būtų perkelti į elektroninę erdvę.
Tačiau nediskutuota, ar žmonės atsiskaitydami šiuolaikiškesniu būdu netaps dar labiau priklausomi nuo bankinių sistemų. Atsakymo į klausimą, ką daryti, kai sutrinka elektronika, nėra. Pavyzdžiui, užpraėjusį savaitgalį nebuvo galimybės naudotis vieno didžiausių šalies bankų paslaugomis internetu, telefonu, mobiliuoju internetu, SMS žinutėmis. Beje, ir į užsienį važiuojant žmonėms visada patariama turėti grynųjų.
Tadas Karečka
