Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.
Pasak banko ekonomisto Tado Povilausko, praėjusių metų vasarą kelionių į Viduržemio jūros regioną skaičius krito labai smarkiai, todėl šiemet, padidėjus galimybėms keliauti, yra didelis šuolis. Visgi lietuvių išlaidos šiose šalyse dar nepasiekė lygio, buvusio prieš pandemiją.
„Kadangi praėjusiais metais buvo smarkiai kritęs keliavimas, Viduržemio jūros šalys labiausiai yra bazės efektas labai žemas, bet tuo pačiu jis rodo, kad ten sparčiausias atsigavimas ir buvo šiais metais, nes pernai ten buvo sudėtinga nuvykti, tai šiemet matome iš karto, kad atšoko sparčiausiai, kur šiluma ir saulė“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Gyventojų atsiskaitymų kortele vertė didėjo ir Vidurio Europos šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje (47 proc.), Slovakijoje (41 proc.). Pasak T. Povilausko, tikėtina, kad augimą čia lėmė ir daugiau kelionių į šias šalis ir tai, kad jos yra pakeliui važiuojantiems automobiliu į Pietų Europos valstybes.
Be to, augimą Lenkijoje galėjo lemti ir vėl padažnėjusios lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją, kelionės.
Tuo metu lietuvių išlaidos atsiskaitant kortele Baltarusijoje sumažėjo 15 proc., Latvijoje – 33 proc., o Estijoje šiek tiek augo.
„Nors tai tik mūsų banko duomenys, bet jau yra birželio, liepos Latvijos apgyvendinimo įstaigų rodikliai, kurie rodo, kad lietuvių iš tiesų šiemet buvo mažiau. Panašu, kad į Latviją, kur pernai buvo daugiau, šiais metais keliavome mažiau“, – sakė ekonomistas.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad gyventojai vasarą aktyviai planavo keliones, rinkosi jas kokybiškesnes ir ilgesnes. Ji taip pat pastebi, jog šiemet populiariausios buvo Viduržemio jūros ir kitos salos, Graikija, Turkija.
„Pernai buvo sudėtingesni keliavimo metai, pavyzdžiui, į Graikiją buvo galima keliauti vos į kelias salas, šiemet pasirinkimas buvo žymiai didesnis. Kitas aiškus dalykas, kad lietuviai renkasi atostogas ilgesnes, 10 ar 14 dienų. Kai atostogos ilgesnės ir renkamasi aukštesnės kokybės apgyvendinimo įstaigas, natūralu, išlaidos yra didesnės“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, žmonės rečiau rinkosi keliauti į Latviją, kadangi ilgą laiką buvo neaiški įvažiavimo į ją tvarka.
„Latvija pakankamai vėlai pasisakė, kad įsileis kaimynus ir iš pasiskiepijusių nereikalaus nieko daugiau. Tam įtakos turėjo ir žemas skiepijimosi lygis Latvijoje pačioje pradžioje. Tačiau Estijoje tikrai lietuviai keliavo. Nors neturėjome tiesioginių skrydžių šią vasarą, tačiau ji pasiekiama mašina, tranzitu per Latviją lietuviai keliavo“, – sakė Ž. Gavelienė.
Užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo
Statistikos departamento duomenimis, šiemet birželį–liepą Lietuvos apgyvendinimo įstaigose nakvojusių užsieniečių skaičius buvo 14 proc. mažesnis nei pernai ir 78 proc. mažesnis negu 2019 metų tuo pat laiku. Pasak T. Povilausko, tam įtakos turi turistų iš Lietuvai artimiausių šalių skaičiaus nuosmukis.
„Kiek tenka girdėti iš apgyvendinimo įstaigų, pavyzdžiui, pajūryje visi perpildyti lietuviais, bet daugelis sutinka, kad latvių ar estų šiais metais ir kurortuose Lietuvos tikrai nebuvo daugiau nei pernai. (...) O ir Latvijoje ir Estijoje irgi buvo judėjimas į pietines šalis, vidurio Europą“, – sakė ekonomistas.
Pavyzdžiui, liepą latvių turistų skaičius Lietuvoje buvo 45 proc., estų – 68 proc., lenkų – 24 proc. mažesnis negu prieš metus. Be to, estai liepą išleido 52 proc. mažiau nei pernai liepą.
„Didžiausias skaudulys, dėl kurio turime kryptingai suskubti, nes Lietuva šiemet sulaukė kritiškai mažai turistų, palyginti su kitomis šalimis“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, šaliai būtų svarbu turėti turizmo rinkodaros strategiją, kurioje būtų numatyta, kaip pritraukti turistų, tam reikalingas biudžetas ir prioritetas iš Vyriausybės pusės.
Šių metų vasarą šiek tiek didėjo darbo reikalais keliaujančiųjų skaičius. Pavyzdžiui, daugiau į Lietuvą atvyko švedų, danų, norvegų, prancūzų ar belgų. Tačiau skaičiai, palyginti su buvusiais prieš pandemiją, vis dar gerokai mažesni.
Vis dėlto vasarą keliones po Lietuvą dažniau rinkosi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, birželį–liepą Lietuvos apgyvendinimo įstaigose nakvojusių lietuvių skaičius buvo 21 proc. didesnis nei prieš metus ir 16 proc. – nei 2019 metais. Panašiai augo ir gyventojų išlaidos maitinimo įstaigose.
SEB banko duomenimis, šiemet vasarą apgyvendinimo įstaigose atsiskaitymų kortele vertė buvo 15 proc. didesnė nei pernai. Pasak T. Povilausko, tai rodo, kad jų pajamos buvo didesnės negu prieš metus.
Anot T. Povilausko, lietuvių kelionės į užsienį rudenį ir žiemą, tikėtina, taip pat bus gausesnės nei prieš metus. Optimizmo dėl atvykstančių užsienio turistų skaičiaus yra mažiau, tačiau įvertinant tai, jog pernai situacija buvo ypač bloga, teigiamo pokyčio šiemet taip pat galima tikėtis.
Ž. Gavelienė pastebi, jog lietuviai aktyviai keliauja ir rugsėjį. Ji mano, kad pasiskiepiję gyventojai savaitgalius leis ir Lietuvos kurortuose, be to, nemaža dalis rugsėjį vyksta „darbostogų“ į užsienį. Ji tikisi, jog panašios tendencijos tęsis ir ateityje.
