Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.
„Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 22 straipsniu bedarbiu laikomas asmuo, kuris atitinka visas nustatytas sąlygas ir viena iš jų – asmuo nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris“, – patvirtina Kristina Ščerbickaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo rinkos skyriaus vedėja.
Skaitytoja Deimantė rašo, kad dėl to nukentėjo ne vienas žmogus, tačiau niekas nekeičiama.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai mano mama prarado darbą. Kadangi visą gyvenimą dirbo ir mokėjo valstybei mokesčius, dabar būdama jau vyresnio amžiaus nusprendė susitvarkyti dokumentus dėl „bedarbio pašalpos“. Tačiau likome labai nustebinti, kai darbo biržos darbuotojas pasakė, jog nedarbo išmoka jai nepriklauso, kadangi mes turime nuosavą žemę ir mažutį žemės ūkį.
Esmė tokia, kad auginame daržoves, bulves, turime du gyvulius dėl savo poreikio, ir tai tikrai nėra kažkoks papildomas uždarbis, nes vien tik iš jo tikrai nebūtų įmanoma išgyventi. Todėl šiuo atveju net nebežinai ką daryti, visą gyvenimą mokėjai mokesčius, o iš valstybės gauni praktiškai jokio atlygio.
Žmogus praradęs darbą ir sulaukęs vyresnio amžiaus, kai rasti kitą darbą yra žymiai sunkiau, turi nertis per galvą, kad išgyventų ir išlaikytų šeimą. Iš tikrųjų labai liūdna, jog valstybė nesuteikia galimybių, žmogus yra pats vienas, ir dar liūdniau, jog remtini yra tie asocialūs žmonės, kurie nenori dirbti, tačiau tik sugeba prasimanyti iš kur gauti dar vieną alkoholio dozę“, – rašo moteris.
Ūkininkų sąjungų nuomonės išsiskiria: yra čia problema ar ne?
„Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos“ pirmininkas Vidas Juodsnukis tv3.lt komentuoja, kad tokie atvejai – išimtys. Tačiau problemos būta.
„Kai tą problemą nagrinėjome buvo užaštrintas klausimas, bet žemė yra gamybos priemonė: arba ją reikia išnuomoti, arba yra galimybė dirbti. Diskutavome ne vieną kartą, buvo motyvuojama tų smulkių savininkų, kad jie neturi galimybių naudotis ta žeme, technika. Teisūs žmonės, bet ministerija kažkaip neįsiklausė.
Iš 2–3 hektarų neišgyvensi, jei žmogus ten turėjo papildomą verslą, o jo neteko. Tačiau reikia, kad valdžia priimtų atitinkamus sprendimus, kad tokiems žmonėms, jeigu jie nesiveržia į žemės ūkį, padėtų ir paremtų. Problema yra, bet ji užgesinta negražiuoju būdu. Apskritai mūsų valdžia į smulkiuosius ūkius žiūri skeptiškai ir ES paramos jiems jie praktiškai neskiria arba labai minimaliai“, – pasakė V. Juodsnukis.
Paklaustas ar bandys vėlgi kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl šios problemos, pašnekovas atsakė: „Kai į sieną žirnius beri jie neprilimpa, o atšoka“.
Tuo tarpu Lietuvos ūkininkų sąjungos Jono Talmanto nuomonė kitokia. Pasak jo, problemos čia nėra, ir niekad nėra jam dėl to skundęsi. Jis teigia, kad reikia dirbti, o ne pašalpų laukti, nes darbuotojų tikrai trūksta.
„Su mažu žemės sklypu gyvenant, kai hobis, visoje ES dirba papildomą darbą žmonės, o žemės ūkiu tik prisideda prie tiesioginių pajamų. O pas mus turi penkis hektarus, nori išgyventi su tėvais, vaikais ir dar anūkais. Taip nebus.
Reikia žiūrėti, nori ar nenori dirbti. Dauguma nenori dirbti, o pašalpas gauti. O darbuotojų trūksta. Nėra nei sezoniniui darbui, nei akmenų rinkimui, nei prie grūdų, pašalpas nori gauti ir dainuoti visą dieną. O mes dirbdami dieną naktį dainuoti negalim. Visą laiką trūksta tų žmonių ir prie lauko darbų, melioracijos, niekas neina, nes aišku šlapia, su guminiais reikia vaikščioti. Tos pašalpos žmones sugadina“, – teigia J. Talmantas.
Ministerija: diskutuojama dėl įstatymo pakeitimų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Ščerbickaitė, atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra išskiriama, kokią žemės ūkio valdą turi žmogus.
„Žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Žemės ūkio valda susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, kuri apima žemės ūkio produktų gamybą, žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir kita, tai būtų visi ūkininkai.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre iš kurio darbo birža gauna informaciją apie žemės ūkio valdos įregistravimą, nėra išskiriama ar žmogus turi mažai žemės, ūkininkauja tik dėl savo poreikių ir pan.“, – paaiškina K. Ščerbickaitė.
Ji prideda, kad šiuo metu kartu su Žemės ūkio ministerija yra diskutuojama dėl galimybių įvertinti žemės ūkio valdos ekonominį dydį, žemės ūkio valdos visos produkcijos standartinę vertę ir atitinkamai keisti Užimtumo įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų nuostatas, kad darbo birža galėtų, pasinaudodama registrų duomenimis, nustatyti smulkiausius ūkininkus ir jiems suteikti bedarbio statusą.
