Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2023 m. 10,6 proc. ES gyventojų negalėjo tinkamai šildyti savo namų. Palyginti su 2022 m., ši dalis padidėjo 1,3 procentinio punkto.
Didžiausia žmonių, negalinčių tinkamai šildyti savo būsto, dalis buvo Ispanijoje ir Portugalijoje (abiejose šalyse po 20,8 proc.), po jų sekė Bulgarija (20,7 proc.), Lietuva (20,0 proc.) ir Graikija (19,2 proc.).
Tuo tarpu mažiausia tokių asmenų dalis buvo Liuksemburge (2,1 proc.), Suomijoje (2,6 proc.), Slovėnijoje (3,6 proc.), Austrijoje (3,9 proc.) ir Estijoje (4,1 proc.).
Kompensacija už būsto šildymą
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 2 VRP – 442 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP – 663 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 663 eurai.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.
Orai šiltesni, šildymas – brangesnis
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apytikriai panašios kaip 2023-ųjų gruodį.
Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastatuose sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas.
Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +1,9 0C šilumos, kai 2023 metų gruodžio mėnesį buvo +0,1 0C šilumos. Dėl šiltesnių oro lauko sąlygų šį gruodį daugiabučiuose suvartota apie 10 proc. mažiau šilumos nei prieš metus.
Dėl beveik 11 proc. didesnės galutinės šilumos kainos, galutiniai mokėjimai už šilumą bus panašūs kaip ir 2023 metų gruodį.
Pirminiais duomenimis, 60 m2 ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis apie 90 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1068 kWh (17,8 kWh/m2) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1176 kWh (22,4 kWh/m2), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 89 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 m2 ploto buto šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 396 kWh (6,6 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 33 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1494 kWh šilumos (24,9 kWh/m2). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 125 eurus. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita siekė 124 eurus, šildymui buvo suvartota 1644 kWh (27,4 kWh/m2) šilumos.
