Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio bei vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus. Tuo tarpu ūkininkai ir smulkieji verslininkai prie krizės sąlygų prisitaiko lengviau nei kiti, rodo „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atlikta bendrovės „Spinter“ apklausa.
38,7 proc. Lietuvos gyventojų gegužę sakė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo. Palyginus su analogiška apklausa, atlikta 2008 m. lapkritį, šis skaičius daugiau nei padvigubėjo – 2008 m. pabaigoje pajamų mažėjimą juto 16,2 proc. šalies gyventojų.
Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus. 41,6 proc. Lietuvos didmiesčių ir 41 proc. rajonų centrų gyventojų sakė, kad jų pajamos per metus sumažėjo. Rajonų centruose pajamų kritimas žymiausias – daugiau nei penktadaliu jos sumažėjo 22,7 proc. šių miestų gyventojų. Ketvirtadaliui didžiųjų miestų gyventojų atlyginimai sumažėjo iki 20 proc.
Tuo tarpu kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės ekonomikos sunkmetį pajuto kiek mažiau – kad pajamos per metus sumažėjo teigė trečdalis (32,5 proc.) jų.
Labiausiai pajamų mažėjimą pajuto specialistai ir tarnautojai (47,6 proc. jų sakė, kad pajamos per metus sumažėjo) bei aukščiausio arba vidutinio lygio vadovai (46,4 proc.). Pastariesiems krizė kirto skaudžiausiai – 29,3 proc. jų teigė, kad pajamos per metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu.
„Tai, kad pajamos labiausiai sumažėjo miestuose, o skaudžiausiai kol kas nukentėjo vadovai bei specialistai – natūralu. Kaimo vietovėse žmonių finansinės pajamos visada buvo mažesnės, dažnai susijusios su valstybės išmokomis, kurios iki šiol nemažėjo. Tačiau galima prognozuoti, kad Vyriausybei pradėjus mažinti socialines išmokas, sunkmetį dar stipriau pajus ir dauguma miesteliuose ar kaimuose gyvenančių žmonių“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.
Pasak jos, pastebima kiek netikėta tendencija, kad sunkmetis mažiau nei kitus paveikė smulkiuosius verslininkus.
„Jei tai, kad 54,8 proc. ūkininkų tyrimo metu sakė, kad jų pajamos per metus nepasikeitė, 12,9 proc. jos išaugo, yra suprantama – kaimo žmonės mažiau jautrūs finansiniams valstybės ar verslo sunkumams, kurie nedaro tiesioginės įtakos jų gaunamoms išmokoms, todėl apie smulkiuosius verslininkus galime kalbėti kaip apie savotišką fenomeną“, – pastebi O. Čičkauskaitė.
Anot jos, ūkininkus palaiko ir ES paramos pinigai, ir nacionalinės paramos priemonės, o smulkieji verslininkai dėl savo dydžio yra gerokai lankstesni, greičiau priima sprendimus ir dėl to šiuo metu pasiima dalį stambiųjų verslų rinkos klientų.
55,3 proc. smulkiųjų verslininkų apklausos metu sakė, kad jų pajamos per pastaruosius metus nepakito, 13,1 proc. – kad išaugo. Mažiau nei kitų grupių atstovai smulkieji verslininkai ir taupo. 34 proc. jų sako, kad vartojimas pastaruoju metu nesumažėjo, dar tiek pat – kad sumažėjo nežymiai.
Tik trečdalis smulkiųjų verslininkų teigia, kad jiems nelieka „laisvų“ pinigų po kasdienių išlaidų. Kitose grupėse šis skaičius svyruoja nuo 40 iki 60 proc., o šalies vidurkis siekia 47,2 proc.
„Tai, manau, galima paaiškinti dviem aplinkybėmis – iš vienos pusės smulkus verslas yra lankstesnis ir lengviau prisitaiko prie esamų sąlygų, iš kitos, galima spėti, jog dalis jo, pasikeitus mokesčių sistemai, po truputį traukiasi į šešėlinę ekonomiką – žmonių pajamos dėl to išlieka panašios, kokios buvo, bet štai valstybė, tokiu atveju, negauna mokesčių“, – sako O. Čičkauskaitė.
Mažėjant pajamoms Lietuvos gyventojai šiemet staigiai paspaudė vartojimo stabdžius. 2009 metų gegužę, lyginant su 2008 m. lapkričiu, dvigubai išaugo žmonių, sakančių, kad jų vartojimas žymiai sumažėjo, skaičius (atitinkamai 29,4 ir 14,5 proc.). Gerokai sumažėjo ir tų, kurie gali pataupyti – jei 2008 lapkritį laisvų pinigų po būtiniausių išlaidų nelikdavo 36,3 proc. žmonių, tai gegužę tokių jau buvo 47,2 proc.
„Gerai šioje situacijoje yra tai, kad susidūrę su sunkmečiu žmonės pradėjo labai atsargiai žvelgti į ateitį ir ruoštis dar didesniems iššūkiams. Pavyzdžiui, atliekančius pinigus pirkiniams dabar išleidžia tik 15,4 proc. žmonių, o lapkritį taip elgėsi ketvirtadalis apklaustųjų“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė.
