Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai. Juozas Olekas ir rasa Budbergytė užregistravo įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma asmenims iki 30 metų perkant pirmąjį būstą būtų taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas, nepriklausomai kurioje Lietuvos vietoje būstas būtų perkamas.
Socialdemokratai skaičiuoja, kad būstas atpigtų maždaug 16 procentų.
„Vyriausybės siūlymuose kalbama apie paramą šeimoms, o ne jauniems žmonėms. Todėl valstybė diskriminuotų jaunus žmones ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir pagal šeimyninį statusą. Kodėl valstybės paramos netektų jaunas žmogus, jeigu jis vienišas, arba, pavyzdžiui, dažni gyvenime atvejai – vaikus auginanti viena mama ar nesusituokusi pora?“ – savo sprendimą pagrindžia Seimo narė Rasa Budbergytė.
Įvardino tikruosius būdus, kaip sumažinti kainą
„RealData“ įkūrėjas nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius nevynioja žodžių į vatą. Pasak jo, pasiūlymas yra nesąmonė, o tai parodo, kad siūlytojai nelabai supranta, kaip veikia nekilnojamojo turto rinka.
„Nemanau, kad taip sumažintų kainas. Nes NT kainos nustatomos ne pagal tai, kiek kainuoja pastatyti, koks yra PVM ar pan., o tai, kiek rinkoje žmonės gali mokėti. Pavyzdys, būstas Vilniuje ir Kaune – kaina skiriasi apie 30 proc. , o praktiškai tiek pat kainuoja pastatyti – tie patys statybiniai reikalavimai, ta pati energetinė klasė, žemės sklypų kaina ta pati maždaug, o kaina skiriasi. Nes Kaune pirkėjai negali mokėti daugiau, nesutunka mokėti daugiau, jų pajamos mažesnės, negali pasiskolinti, dėl to pardavėjai nusileidžia iki to kainų lygio. Tai jei ir būtų tokia lengvata Vilniuje, vis tiek pardavėjai pardavinėtų tokiomis kainomis, kokiomis rinkoje yra mokama“, – argumentuoja A. Antanavičius.
Be to, pasak jo, lengvata galiotų tik naujos statybos būstas, o tai reiškia, kad būtų naudinga siaurai žmonių grupei, ypatingai statytojams. Maža to, tokios lengvatos nekilnojamojo turto kainas gali net padidinti. Kadangi paklausa augtų daug greičiau nei pasiūla.
Jis nė neabejoja, kad pagrindinis kelias mažinant būsto kainas ir taip didinant galimybes žmonėms jį įsigyti – biurokratijos mažinimas.
„Kainos mažėti galėtų tik vienu atveju, jei auga pasiūla, auga konkurencija. Ką matau užsienio valstybės daro, apmokestina NT arba panaudoja valstybinį turtą efektyviau. Po to gautas lėšas investuoja į socialinio būsto plėtrą, skatina pasiūlą, lengvina įstatymus, kad vystytojai greičiau sklypus plėtrai paruoštų.
Einant per išimtis, atrodo, kad arba kažką proteguoti bandai, arba kadangi gražiai skamba, kažkokių politinių bonusų bandai gauti. Nors šiaip tikrai tai nespręstų problemos“, – patikina nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius.
Mauricas: būtina stabdyti tokias nesąmones
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ taipogi punktas po punkto nurodė, kodėl laimės būstų pardavėjai, o ne pirkėjai ir, ką išties reikėtų daryti.
„Kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga yra stabdyti tokias tokias „specialistų“ Seime sugalvotas nesąmonės, kaip antai PVM lengvata „jaunimui“ (iki 30 metų) būsto įsigijimui“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pirmiausia jis primena, kad pirdėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata tikrai nesumažina kainų tokiu pačiu dydžiu, kiek sumažėja ji. O šiuo atveju, kaina net padidėtų. Antruoju punktu jis pabrėžia vartotojų diskriminaciją pagal amžių, kurią galima apeiti – paprašyti „jauno“ draugo nupirkti ir pačiam būstą išnuomuoti.
„Vartotojai būtų diskriminuojami pagal paslaugos tipą (būsto nuoma vs. būsto pirkimas), tad nuomininkai būtų skatinami pirkti būstą to visai nenorėdami. Tuo didindami pirkimo kainą ir mažindami – nuomos, tad pusiausvyroje turėtume didesnes būsto pirkimo kainas ir mažesnes būsto nuomos kainas, kas dar labiau apsunkintų būsto įsigijimą. Išvada: Iš šios PVM lengvatos daugiausiai laimėtų būsto pardavėjai ir vystytojai, o ne pirkėjai“, – rašo Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į Švedijos pavyzdį. Pasirodo, ten yra mažinama parama būsto įsigijimui, nes dėl įvairių lengvatų bei nuomos rinkos apribojimų, nekilnojamojo turto kainos jau yra vienos didžiausių pasaulyje.
Jis pabrėžia, kad nereikia dirbtinai skatinti paklausos, taip išpučiant kainas, o taip pat nereiktų privelti biurokratinių reikalavimų, kurie iškraipytų rinką ir skatintų gyventojus sukčiauti. Ką daryti? Du variantai.
„Didinti būsto pasiūlą (pasiūla mažina kainą) mažinant biurokratines kliūtis statytojams ir vystytojams ir įvesti infrastruktūros mokestį, kurio vertė priklausytų nuo žemės, ant kurios stovi pastatas vertės t.y. kad sklypo dedamoji galutinėje kainoje būtų kuo mažesnė, tuo sumažinant ir bendrą įsigyjimo kainą (NT mokestis, apmokestinantis ne žemę/sklypą, o tai, kas ant jo pastatyta, nėra gerai, nes neskatina efektyviai išnaudoti esamos infrastruktūros ir mažina būsto pasiūlą)“, – rašo Ž. Mauricas.
Siūlo lengvinti būsto paskolų išdavimą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pajuokauja, kad pasiūlius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai paramą būstui, socialdemokratai pabandė sugalvoti kaip būti dar geresniems ir ką papildomai pasiūlyti.
Jo teigimu, naivu ir neprofesionalu teigti, kad taip sumažės kaina.
„Dabar pasiūlymų gausa, atsirado norinčių prisidėti prie „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinimo. Iš tikrųjų iš dalies džiugina, bet tuo pačiu parodo, kaip mes esame dar nepasiruošę tos idėjos įgyvendinimui, nes iš tos diskusijos iš karto pasimato, kad yra priešpriešos: miestai prieš regionus, jauni prieš senesnius, atskirai gyvenantys prieš šeimas.
Šia PVM lengvata sako, kad iki 16 proc. butai atpigtų, bet taip tikrai nebus. Nes yra įvairūs segmentai, įvairūs regionai, įvairūs statytojai. Pasakyti kad nurėšim 16 procentų būtų tiesiog neišmanymas ekonominės logikos“, – sako jis.
M. Statulevičius taipogi pastebi, kad šiuo metu jaunimas nebėra laikomas tik iki 30 metų – žmonės daugiau laiko skiria mokslams, karjerai, šeimą kuria vėliau. Tad Europoje dažniausi jauni žmonės yra vadinami asmenys iki 40 metų. Dėl to būtų neteisinga pariboti galimybę būstą pigiau įsigyti vėliau sukūrusiems šeimas.
Jis primena, kad iki šiol buvo matomi tik ribojimai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko įvesti atsakingo skolinimo nuostatai, kuomet jaunimas turi sukaupti pradinį įnašą.
„Galbūt reikia palengvinti priėjimą prie kreditavimo sąlygų arba skatinti nuomos segmentą, kas būtų aktualiau. Arba lengvatą mokestinę taikyti ne kiekvienam būstui ir ne tokio didelio dydžio, o energiškai efektyviai statybai. Iš to dar ir pati valstybė laimėtų – skatintų statyti aukštesnės energinės kokybės pastatus“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.
Be to, jis prisideda ir jau prie išsakytos idėjos – paprastinti biurokratines sąlygas statyti būstą.
Vyriausybės siūlymui prireiktų 2 mln. eurų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad be socialdemokratų siūlymo kelią skinasi Vyriausybės pateiktas projektas. Vyriausybė siūlo paramą skirti jaunoms (abu sutuoktiniai ne vyresni kaip 35–erių metų) šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionų teritorijoje. Parama nebūtų skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose bei dalyje Palangos miesto.
Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, subsidija galės sudaryti nuo 15 iki 30 proc. būsto vertės, kuomet būsto kredito suma neviršija 87 tūkst. eurų. Įsigaliojus įstatymui būtų leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti. Jaunos šeimos būtų įpareigotos grąžinti subsidiją, jeigu už kreditą įsigytą būstą norima perleisti kito asmens nuosavybėn per pirmus 10 metus nuo būsto įsigijimo.
„Šiuo žingsniu remsime jaunas šeimas įsigyjant pirmąjį būstą – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos galės sulaukti jaunos šeimos, neauginančios vaikų, 20 procentų būsto kredito sulauks jaunos šeimos, auginančios vieną vaiką, 25 procentus – auginančios 2 vaikus, na, o 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos bus subsidijuojama jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų. Ši parama galios ir šeimoms, auginančioms vaikus, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa“, – dar praeitą savaitę kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šiemet numatyta suteikti subsidiją 115 jaunų šeimų. Tam prireiks 2 mln. eurų. 2019 m. poreikis – 10,1 mln. eurų, už kuriuos bus suteikta subsidijų 590 jaunų šeimų. Jeigu įstatymui pritars Seimas, jis įsigalios 2018 m. liepos 1 d.
