Tai numatoma Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtuose Pensijų kaupimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų projektuose, kuriuose taip pat numatoma galimybė pensijų anuitetų gavėjams pasiūlyti įvairesnių anuitetų variantų, nustatomos aiškios taisyklės, kur dėl išmokų turės kreiptis senatvės pensijos amžiaus sulaukęs pensijos kaupimo dalyvis.
Pakeitimai siūlomi išanalizavus centralizuotą pensijų anuitetų tiekėją turinčių valstybių pensijų sistemas ir atsižvelgus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų įžvalgas.
„Centralizuotus anuitetų tiekėjus turi tokios šalys kaip Danija, Švedija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Honkongas, Singapūras. Ieškodami geriausių sprendimų kreipėmės į Europos Komisiją ekspertinės pagalbos ir nuo pavasario kartu su EBPO privačių pensijų ir draudimo ekspertais analizuodami valstybių gerąją praktiką šią paslaugą kuriame Lietuvoje. Daugelis pasiūlymų, kuriuos teikiame, buvo rekomenduoti būtent tarptautinių ekspertų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Valdys nepriklausomas komitetas
Vyriausybės tvirtinamas 5 narių komitetas, sudarytas iš trijų nepriklausomų narių (skirtingų sričių ekspertų), pensijų anuitetų mokėtojo direktoriaus ir Finansų ministerijos atstovo, turėtų valdyti visus finansinius ir materialinius pensijų anuitetų fondo išteklius, tvirtinti su pensijų anuitetų apskaičiavimu susijusias tvarkas ir metodikas, vertinti pensijų anuitetų fondo veiklos ataskaitas. Komiteto priimtus sprendimus įgyvendintų ir pensijų išmokas gavėjams mokėtų „Sodros“ administracijos padalinys, atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimą.
Kad būtų išvengta visų 5 komiteto narių pasikeitimo vienu metu, iš pradžių siūloma nustatyti skirtingas komiteto narių kadencijas: vienas iš jų būtų skiriamas vieniems metams, antras – dvejiems, trečias – trejiems, ketvirtas – ketveriems ir penktas – penkeriems metams. Vėliau įprastai kadencija truktų penkerius metus, bet vienas asmuo negalėtų komitete dirbti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Taip siekiama užtikrinti, kad komitetas nepatirtų politinės įtakos ir kad komiteto priimami sprendimai būtų grindžiami tik anuitetų gavėjų interesais bei aktuariniais ir finansiniais argumentais.
Kadangi pensijų anuitetų mokėjimas „Sodrai“ perduodamas jau nuo kitų metų pradžios ir tik tuomet bus galima pradėti komiteto narių atranką, pateiktuose teisės aktų pakeitimų siūlymuose aptariamos pereinamojo laikotarpio taisyklės.
Tai reiškia, kad nuo metų pradžios iki 2020 m. birželio 30 d. laikinuosius su pensijų anuitetų kainodara ir jų mokėjimu susijusius sprendimus, priimtų pensijų anuiteto mokėtojo direktorius, o jo laikinieji sprendimai turėtų būti suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijomis bei Lietuvos banku.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui jo metu priimtus sprendimus peržiūrės komitetas ir užtikrins, kad sąlygos pensijų anuitetų gavėjams, pasirašiusiems pensijų išmokų sutartis pereinamuoju laikotarpiu, nesiskirtų palyginti su sąlygomis, galiosiančiomis po pereinamojo laikotarpio, o jeigu skirtųsi – tuomet bus pasirenkamas asmeniui palankesnis pensijų anuiteto dydžio skaičiavimas.
Pensijų anuiteto mokėtojo veiklos ir finansinį auditą atliktų Valstybės kontrolė. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinės ataskaitos kartu su Valstybės kontrolės atskaita būtų skelbiamos viešai.
Atsižvelgiama į kaupiančiųjų poreikius
Pensijų anuitetų fondo turtas negalės būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų įsipareigojimų vykdymo. Visas turtas turės būti investuojamas pagal patvirtintą investavimo strategiją taip, kad būtų užtikrintas viso investicijų portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų anuitetų fondo turtas turės būti diversifikuotas.
Įstatymo projekte siūloma, kad veiklos pradžioje pensijų anuiteto mokėtojas šioms funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas, iki jos bus sukauptos iš pensijų anuitetų administravimui skirtų vienkartinių įmokų, galėtų skolintis iš Finansų ministerijos arba komiteto nustatyta tvarka – iš kredito įstaigų.
Teisės aktuose numatytos dvi anuitetų rūšys – standartinis ir atidėtasis.
Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, jo gavėjui iki mirties periodiškai mokamos pensijų išmokos, kurių mokėjimas nutrūksta žmogui mirus. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, tačiau pakeitimais siūloma galimybė pasirinkti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, per kurį dalis neišmokėtos sumos gali būti paveldima.
Atidėtasis anuitetas aktualus tiems žmonėms, kuriems lėšų paveldėjimo klausimas ypač svarbus. Atidėtojo anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos, tam skiriama apie 10-15 proc. antroje pakopoje sukauptos sumos, kuri nėra paveldima. Tačiau apie 85-90 proc. sukauptų lėšų bus mokama periodinėmis išmokomis nuo pensijos amžiaus iki 85 metų – jei asmuo miršta, neišmokėta lėšų dali yra paveldima.
Primename, pensijų anuitetas turės būti įsigyjamas, jei asmuo antroje pensijų pakopoje sukaupia daugiau nei 10 000 eurų ir nori atsiimti išmoką. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Pensijų išmokų rūšį nustatantys dydžiai bus indeksuojami atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamą vidutinės metinės infliacijos suminį 5 metų rodiklį.
Vieno langelio principas
Šiuo metu anuitetą įsigyjantis gyventojas turi sudaryti dvi sutartis – pensijų išmokų sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir pensijų anuiteto sutartį su pensijų anuiteto mokėtoju. Pataisose siūlomas vieno langelio principas.
Kadangi pensijos kaupimo dalyvis bet kuriuo atveju pirmiausia turės kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sukauptos sumos išmokėjimo ar pervedimo anuiteto mokėtojui, siūloma, kad tuo pačiu jis kaupimo bendrovėje galėtų pateikti prašymą ir nurodyti pasirinktą pensijų anuiteto rūšį, jeigu sukaupė jam pakankamą sumą. Šį prašymą galima pateikti ir tiesiogiai anuiteto mokėtojui.
Anuiteto mokėtojas, gavęs tokį prašymą iš kaupimo bendrovės ar tiesiogiai, gyventojui pateiks sprendimą dėl anuiteto išmokų dydžio, o gyventojas turės dar 10 dienų „pamąstymo laikotarpį“, per kurį galėtų pensijų anuiteto sutarties atsisakyti. Tai reikštų, kad neįsigaliotų ir su pensijų kaupimo bendrove sudaryta pensijų išmokos sutartis ir žmogus toliau kauptų lėšas fonde.
Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pensijų anuitetas visais atvejais pervedamas į gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Kadangi ir socialinio draudimo pensijas, ir pensijų anuitetus mokės „Sodra“, siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas gavėjui būtų mokamas tokiu pat būdu kaip ir socialinio draudimo pensija, tai yra, jeigu pensija pristatoma į namus, tai ir anuiteto išmokos būtų pristatomos į namus.