Šį mėnesį pasaulį drebino išpuolis Nicoje, kuomet sunkvežimiu vairuotojas, kurį kaip įtariamą įkvėpė „Islamo valstybė“, pasileido į minią ir nusinešė 84 žmonių gyvybes.
O per Vokietiją nusirito net trijų sukrėtusių nusikaltimų banga: Vokietijos ir Irano pilietybes turintis užpuolikas Miuncheno mieste nušovė 9 žmones, sekmadienį pabėgėlis iš Sirijos dėl kol kas neaiškių motyvų mačete nužudė moterį, o vėliau savižudis siras susisprogdino prie įėjimo į muzikos festivalį Ansbacho mieste sužeisdamas 15 žmonių.
Reaguodami į visus pastaruosius įvykius G-20 šalių finansų vadovų komunikate paskelbta, kad geopolitiniai konfliktai, terorizmas ir pabėgėlių srautai toliau komplikuoja silpną ekonominį atsigavimą.
„Mes smerkiame visus neseniai įvykusius teroristinius išpuolius. Patvirtiname savo solidarumą ir ryžtą kovoti su visomis terorizmo formomis, nepaisant kur teroristiniai aktai beįvyktų. Aiškinsimės terorizmo finansavimo šaltinius, technikas ir kanalus. Sveikinama FATF pasiektą pažangą ir naują strategiją kovoje su teroristų finansavimu bei raginame veiksmingai įgyvendinti savo veiklos planą. Tai vienas prioritetų“, - rašoma komunikate.
Ekonomistai: didėjantis nerimas mažina investicijas
Didėjantis nerimas dėl teroristinių atakų pirmiausia atsiliepia pačiai šaliai, tačiau bėdos gali nuvilnyti ir per visą regioną. Pirmiausia tai pastebima investuotojų nuotaikose.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tvirtina, kad po kiekvieno teroristinio išpuolio nerimo indeksas pradeda smarkiai kilti. Tai reiškia didėjantį neramumą ir neapibrėžtumą, kuris visad kenkia.
„Tiek žmonės, tiek verslas ir investuotojai mėgsta stabilumą. Jei stabilumo nėra, mažėja investicijų srautai ir blogėja lūkesčiai. Matome, kad to pastarųjų metų įvykiai jau atsiliepė Belgijos rodikliams ir Prancūzijos. Investuotojai nemėgsta investuoti ten, kur yra didžiulės galimybės prarasti ne vien turtą, bet ir gyvybių. Reikia papildomo draudimo ir tai brangiau kainuoja, o taip pat resursų pritraukimas yra brangesnis“, - sako ekonomistė J. Rojaka.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžia, kad pirmiausia teroristiniai išpuoliai atsiliepia investicinei erdvei.
„Kuomet nežinia, kur gali būti suduotas naujas smūgis, stengiamasi atidėlioti sprendimus ir tikėtis, kad ateityje bus ramiau. Tai yra tolygu tiek investicinių planų, tiek ir vartojimo stabdymui. Be abejo, tai tiesiogiai ir labai neigiamai veikia vidaus rinką. Akcijų rinkos ir kitos vertybinių popierių bei finansų rinkos taip pat labai jautrios, tačiau jų įtaka galbūt yra daugiau momentinė – lemia didesnes turbulencijas finansų rinkose. Tačiau neigiami lūkesčiai ir baimės veikia jau makro ekonomiką. O tai tikrai neigiamas ir blogiausia – ilgalaikis veiksnys“, - komentuoja G. Nausėda.
Pasak jo, stabdomi investiciniai sprendimai atsiliepia viso pasaulio ekonomikai. Jo nuomone, teroristinių akcijų organizatoriai puikiai supranta, kad kartais svarbu ne pats išpuolis, o baimės kūrimas regione, kuris veikia visa ekonominę aplinką.
„Ilgainiui tai gali turėti makro ekonominį poveikį. Atlyginimų augimas būtų lėtesnis, o nedarbo lygis didesnis dėl silpnesnio investicinio aktyvumo. O valstybės norėdamos kažkaip balansuoti finansinius srautus būtų priverstos arba riboti viešąsias išlaidas, arba didinti mokesčius. Bet kuriuo atveju, tai yra labai nepageidaujami procesai ir nepageidaujami sprendimai šiuo metu“, - vertina ekonomistas.
Lietuvoje – arba naujos investicijos, arba ekonominis nuosmukis
Esant neramumams vienose šalyse, investuotojai linkę savo dėmesį nukreipti į kitas šalis. Būtent žvelgiant iš šios perspektyvos Lietuvai galimi du keliai.
„Vokiečių investuotojai gali būti išbauginti tokio investicinio klimato ir pradėti svarstyti savo veiklą perkelti į užsienį. Iš pirmo žvilgsnio gal tuo reikėtų džiaugtis, nes tai gali būti Lietuva. Tačiau gali būti ir taip, kad būtų baiminamasi dėl viso regiono ir visos ES, tuomet investicijos būtų perkeliamos į JAV, Lotynų Ameriką arba kitur, bet ne į Lietuvą“, - sako ekonomistas G. Nausėda.
Smūgis gali būti dvejopas. Nes dažni teroristiniai išpuoliai neigiamai veikia Vokietijos vidaus ekonomiką, o ši šalis patenka tarp svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių, teigia ekonomistas.
Ekonomistė J. Rojaka taip pat pastebi, kad investicijų atžvilgiu, galime pasidaryti patrauklūs. Mat Lietuva maža, čia nedidelė dalis imigrantų iš trečiųjų šalių ir šiuo atžvilgiu esame mažiau įdomūs tiek užsienio žiniasklaidai, tiek teroristinėms organizacijoms, svarsto ekonomistė. Tačiau neišvengtume neigiamų eksporto pasekmių.
„Euro zona viena pagrindinių mūsų prekybos partnerių, tai gali labai neigiamai paveikti ir mūsų eksporto rodiklius. Jei tose šalyse pradeda mažėti vartojimas, atitinkamai neturim kur eksportuoti arba mūsų eksporto konkurencija su kitomis eksporto rinkomis didėja. Tai reiškia, kad turėtume arba pigiau parduoti, arba mažiau. O tai kenktų ir mūsų ekonomikai, ir darbo užmokesčiui, ir darbo vietų kūrimui“, - virtinę problemų įvardija ekonomistė.
G-20 šalims priklauso Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kinija,Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija.
