Tarptautinės ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga ir kai kuriais aspektais net pablogėjo, palyginti su šių metų viduriu. Euro zona vėl pateko į ekonominės recesijos ruožą, JAV ekonomikos plėtra 2012 m. ir 2013 m. bus lėtesnė nei anksčiau tikėtasi. Kol kas didžiausia viltis ir stabiliausias balastas Lietuvos ekonomikai yra Rusijos rinka.
Mėginimai suvaldyti Europos finansų krizę kol kas realių rezultatų neduoda. Siekdami gesinti gaisrus, Europos centrinis bankas ir Federalinių atsargų bankas ieško vis naujų būdų pinigams įlieti į apyvartą, bet tai suteikia tik laikino palengvėjimo. Nors Lietuvos ekonomikoje šiais metais planuojamas tik 2 proc. Nuosmukis, nereikėtų tikėtis, kad Europoje pasklidęs finansinių problemų užkratas ją aplenks. SEB finansų analitikas Gitanas Nausėda makroekonomikos apžvalgoje skatino nuosekliai stiprinti tiek valstybės iždo, tiek įmonių bei namų ūkių finansų būklę.
Priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug. G. Nausėda sako, kad raginimai finansiškai stabilioms valstybėms (Vokietijai, iš dalies Kinijai) skatinti vidaus vartojimą bei investicijas ir šitaip atsverti neigiamą Pietų Europos ir kitų probleminių valstybių taupymo politikos įtaką ekonomikos augimui nėra panacėja. Anot jo, „sveikų“ valstybių šiuo metu nėra tiek daug, kad jos galėtų iš dugno ištempti viso pasaulio ekonomiką. Be to, jų pačių viešųjų finansų situacija tebėra trapi ir nesuteikia plačių galimybių išlaidauti.
Verta tikėtis, kad panašūs ekonomikos „gydymo“ receptai gali būti veiksmingi ir Lietuvoje. „Esame maža ir daug importuojanti šalis, todėl papildomai išleistas litas toli gražu nebūtinai atiteks mūsų gamintojui, o valstybę, verslą ir gyventojus slėgs dar sunkesnė skolų našta“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, labai svarbu, kad ekonominė politika būtų grindžiama Mastrichto konvergencijos kriterijais. Jų laikytis svarbu ne tiek dėl kuo greitesnio euro įvedimo, kiek dėl ilgalaikės Lietuvos finansinės sveikatos.
