Stojant gyvenamajai statybai ir didėjant kai kurių komercinių patalpų rinkos rizikai statybininkams teks branginti tirpstančias darbo vietas.
Gyvenamojo būsto statybos projektai stoja. Ekspertai nekilnojamojo turto vystytojams siūlo atsigręžti į komercinių patalpų statybų rinką. Kol ši rinka neužpildyta, statybininkai tikina, kad jiems darbo bus ir į užsienį bėgti kol kas nereikės.
Šiandien, kai vėsta mūsų šalies ekonomika, bankai griežčiau išduoda paskolas, kai stoja gyvenamojo būsto statyba, labiausiai nerimauja statybų verslu užsiimantys asmenys ir, žinoma, patys statybininkai, nes bijo likti bedarbiai. Antai Estijos statybininkai dėl rinkos sąstingio, pasak užsienio spaudos, jau žvalgosi darbo gretimose šalyse. Galimas jų antplūdis esą labai gąsdina Suomiją.
Daug patirties turinčių ir didžiausius projektus įgyvendinančių Lietuvos statybų bendrovių vadovai viešai džiaugiasi, kad iš rinkos traukiasi maži ir neva daugiausia sąmyšio kėlę žaidėjai. Pasak jų, jau galima maišyti kokybiškesnį cementą, neskubant mūryti geresnes plytas ir, žinoma, gauti geriausius specialistus.
Darbo jėgos jau netrūksta
Daugelis gyvenamosios statybos įmonių veikė iš inercijos ir tinkamai neįvertino kai kurių savo projektų, todėl juos teko stabdyti. Taip padėtį rinkoje apibūdina UAB „Resoliution advisers“ Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė.
„Statybų vystytojams rekomenduojame imtis tų projektų, kurių rinka dar yra neišsivysčiusios stadijos, - tai aukštos klasės viešbučiai, socialinės infrastruktūros objektai, A klasės biurai“, - pabrėžė ji.
Vežtis užsieniečių nebereikia
N.Rastenytės manymu, kiek aprimus statybų bumui tikėtina ir mažesnė darbuotojų tarp statybos bendrovių migracija. Esą sumažėjus projektų skaičiui darbuotojai bus sėslesni ir sieks išsaugoti turimą darbo vietą.
Tai LŽ patvirtino ir projekto sostinėje „Fabijoniškių ložė“ vadovė Renata Dobravoskienė. Anot jos, jau dabar pastebima gana nemažai laisvos statybininkų darbo jėgos. Šiuo metu susirasti reikiamą specialistą ne taip sudėtinga kaip pernai. „Nesunku rasti laisvų tiek įmonių, tiek brigadų, tiek pavienių darbininkų, todėl dairytis darbo jėgos užsienyje net nereikia“, - teigė ji.
Anot R.Dobravoskienės, komercinių patalpų statyba dabar išties perspektyvesnė už gyvenamojo būsto statybą. Tokios patalpos bus nupirktos greičiau nei virš jų esantys gyvenamieji butai. „Turime mintį pradėti įgyvendinti daugiau komercinės paskirties namų statybos projektų“, - prisipažino pašnekovė.
Maitins neužpildytos nišos
Šiuo metu biurų rinkos užimtumas, kaip nurodo ekspertai, yra beveik šimtaprocentinis, o nuomos kainos kilo nuo 2002 metų. Jau tada esą buvo galima atkreipti dėmesį į šios paskirties patalpų poreikį bei pradėti jas statyti.
„Nenuostabu, kad 2004-2006 metais, kai smarkiai pakito gyvenamasis statybų sektorius, nemaža dalis komercinių projektų vystytojų atsidūrė būtent ten, todėl biurų patalpų statybos rinka buvo primiršta. Dabar turime gana akivaizdų statybos sulėtėjimą gyvenamajame sektoriuje. Dėl to nemažai vystytojų atsisuko į biuro patalpų rinką. Pagal šiandienos planus esama biuro patalpų pasiūla Vilniuje turėtų būti padidinta bent tris kartus“, - pažymėjo ji.
Tačiau N.Rastenytė abejoja, ar visi numatyti žemesnės klasės biurų statybos projektai bus įgyvendinti. Kaip priežastį ji įvardija griežtą bankų paskolų išdavimo politiką. „Dalis vystytojų savo planus
turėtų paskirstyti pagal laiką ir visų projektų neįgyvendinti vienu metu. Įžvelgiame B klasės biuro patalpų riziką, nes daugiau kaip 80 proc. šiandien planuojamų biuro patalpų projektų yra žemesnės klasės segmento. Mat pigesnė žemė - priemiesčiuose. Įdomu, kad dauguma vystytojų, turėjusių komercinės paskirties žemės, naudojosi galimybe pusę projekto priskirti gyvenamajam segmentui. Aišku, kita pusė neišvengiamai turėjo būti komercinė. Tai viena priežasčių, kodėl turime gana nemažai biurų, ypač miegamuosiuose rajonuose“, - kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, A klasės biurų sektoriaus vystytojai mažiau rizikuoja, nes šiuos projektus miesto centre įgyvendina patys jų naudotojai - didieji bankai, telekomunikacijų bendrovės, kiti stambaus verslo magnatai. Tuo metu smulkios bendrovės jaučia aukštos klasės biuro patalpų trūkumą. N. Rastenytė pabrėžė, kad yra rizikos ir dėl tų biurų, kurie statomi tiesiog nepalankiose biurams vietose.
Pastaruoju metu itin didėjusi prekybos centrų statybos plėtra, anot N.Rastenytės, taip pat turėtų sustoti įgyvendinus visus šiuo metu esamus projektus. Taigi naujų prekybos centrų galėsime tikėtis tik po 5-6 metų.
„Svarbu pabrėžti, kad iki šiol įspūdingai didėjusi prekybininkų apyvarta buvo bene pagrindinis naujų prekybos centrų plėtros rodiklis. Nenuostabu, jog šiandien įgyvendinami projektai esamų prekybos centrų plotą padidins dar bene 60 procentų. Tačiau įspūdingas prekybos centrų skaičius lemia, kad vis dėlto tolesnė prekybos centrų plėtra turėtų būti pristabdyta“, - dėstė ji.
Jolita Žvirblytė
