Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Jau kurį laiką kalbama, kad jei šalyje kiltų neramumai, karas ar kokia nors krizė – gyventojai pirmąsias tris dienas turėtų patys pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.
Vis dėlto valdininkai, pasirodo, yra parengę planą, kaip gyventojai, nebūtinai karo, bet ir kitų ekstremalių situacijų ar neramumų metu, galėtų įsigyti maisto produktų ar vandens.
30-čiai tūkstančių – viena parduotuvė
Parduotuvės dirbs, tik ne visos. Krizių valdymo centras jau yra parengęs planą, kaip tokiomis situacijomis veiktų prekybos tinklai, kaip į juos būtų pristatomi maisto produktai ir užtikrinama apsauga.
„Mes skaičiuojame taip: trisdešimčiai tūkstančių žmonių – viena parduotuvė. Tarkim, Vilniaus mieste mes tokių esame numatę dvidešimt, Kaune – dešimt. Čia labai skiriasi nuo regionų ir koncentracijos gyventojų“, – paaiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Iš viso šalyje turėtų veikti 125 „atraminės“ parduotuvės.
„Gyventojai iš anksto apie tas parduotuves nebus informuoti ir tas daroma saugumo sumetimais, kad nebūtų pakenkta toms parduotuvėms logistiškai“, – dėstė V. Vitkauskas.
„Mes nežinome adresų, nežinome, kurios tai parduotuvės, mums tik paindikavo, kiek kurio tinklo parduotuvių galimai būtų. Bet jie sudėlioja tą tinklą atsižvelgdami į dar daugybę parametrų: gyventojų tankumą, kelių prieinamumą“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Gyventojai sužinos apie parduotuves, kai jo bus suaktyvuojamos“, – tikino V. Vitkauskas.
Bus galima atsiskaityti ir kortelėmis
„Atraminėse“ parduotuvėse, kurios dirbtų neramumų metų, parduodamais produktais, pasak krizių valdymo centro, būtų galima aprūpinti 50 proc. šalies gyventojų. Tačiau dažniausiai gyventojams kyla klausimas, kaip bus galima atsiskaityti parduotuvėse už prekes.
Nemažai kalbintų žmonių sako kaupiantys grynuosius. Kiti – neramumų metu tikisi atsiskaityti banko kortele.
„Turim numatę tam sistemą, mes intensyviai dirbame su Lietuvos banku ir nuo vasaros ta „offline“ režimo sistema bus prieinama mūsų gyventojams“, – žadėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
O tai reiškia, kad parduotuvėse, jei prasidėtų karas, bus galima atsiskaityti ir banko kortele. Jei šalyje strigtų ar išvis nebūtų interneto ryšio, esą banko kortele vis tiek būtų galima susimokėti.
„Tai yra techniškai įmanoma. Kas prisiima riziką? Tai tuo atveju „atraminėse“ parduotuvėse iki tos sumos, kurią nustatys atsakingos institucijos, riziką prisiimtų komerciniai bankai“, – kalbėjo R. Vainienė.
„Offline“ režimu būtų galima atsiskaityti tik už būtiniausias prekes ir tik pas nustatytus prekybininkus. Būtų taikomas atsiskaitymo limitas, atsižvelgiant į būtiniausius poreikius. Jei gyventojas neturėtų tiek lėšų sąskaitoje, už kiek apsipirko, jis turėtų šias lėšas grąžinti, kai mokėjimai vėl būtų teikiami įprasta tvarka“, – atsakyme raštu dėstė Lietuvos bankas.
Mat neturint ryšio su banku, sistema negali patikrinti, ar kortelėje pinigų yra ar ne.
„Aišku, tam tikrą riziką reikės prisiimti, bet svarbiausia, kad būtų užtikrintas pats veikimas. Kad nebūtų kažkokio dubliavimo, laikinų terminalų atsijungimų. Tai visam tam reikia pasiruošti“, – tikino V. Vitkauskas.
Žmonės, turintys grynųjų pinigų, už pirkinius parduotuvėse galėtų atsiskaityti įprastai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
