• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis daugiau gyventojų grynųjų pinigų kasdien nenaudoja. Tačiau sutrikus elektroniniams atsiskaitymams parduotuvėje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur galima mokėti kortele, galima atsidurti labai nepatogioje padėtyje. Ypač esant toliau nuo namų.

Vis daugiau gyventojų grynųjų pinigų kasdien nenaudoja. Tačiau sutrikus elektroniniams atsiskaitymams parduotuvėje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur galima mokėti kortele, galima atsidurti labai nepatogioje padėtyje. Ypač esant toliau nuo namų.

REKLAMA

Kai kurie specialistai pataria namie ar kitoje patikimoje vietoje turėti bent kiek grynųjų įvairiems nenumatytiems atvejams. 

Kita vertus, dalis gyventojų ir toliau nelabai pasitiki bankais, tad labiau vertina grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti ir kurių judėjimas nepalieka skaitmeninių žmogaus pėdsakų.

Vis dėlto norint turėti grynųjų tenka naudoti bankomatais ar juos išsiimti kitose vietose, mat daugelis atlyginimus, pensijas ar kitas išmokas gauna į bankų korteles.

Taigi, kokie yra ribojimai atsiimant savo pinigus ir ką gyventojai daro norėdami juos apeiti?

Išsigrynina per kelis kartus

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento specialistai nurodo, kad yra įvairių pinigų išgryninimo limitų. 

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, mokėjimo kortelei nustatytas paros, mėnesio išgryninimo limitas – jį nustato bankas, galima nemokamai pasikeisti internetinėje bankininkystėje (iki tam tikros sumos) ar kreipiantis į banką, nurodant priežastį (dėl didesnės sumos).

REKLAMA

Priklausomai nuo banko standartinis dienos limitas paprastai būna 1500–2200 eurų, o mėnesio – 10–15 tūkst. eurų.

Taip pat gali būti nemokamo išsigryninimo limitai pagal bankų paslaugų planus. Jį viršijus kiekvienas pinigų išėmimas kainuoja. Tad išgryninat daugiau pinigų ši paslauga gali būti gana brangi.

Pagal Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės sąskaitos krepšelį, bankai turi užtikrinti nemokamą išsigryninimą iki 550 eurų per mėnesį bankomatuose, kurie laikomi savo tinko bankomatais.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma bus 800 eurų per mėnesį. O pagal kitus paslaugų planus bankai gali nustatyti norimą išsigryninamos sumos nemokamai per mėnesį limitą.

Išsigryninimo sumos „Perlo“ terminale vienu kartu limitas (500 Eur). Yra žinoma, kad jei reikia išsigryninti daugiau pinigų, žmonės ima tiek kartų, kiek reikia, neviršijant dienos operacijų limito, kurį galima pasikeisti interneto banke (jei reikia 3 000 Eur, pasiimti 6 kartus po 500 Eur).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Priklauso ir nuo pačių bankomatų

Kaip paaiškino Lietuvos bankas, didžioji dalis šalyje veikiančių bankomatų vienu kartu techniškai gali išduoti 20 kupiūrų. Dalis bankomatų – daugiau.

Kai bankomate lieka tik mažesnės kupiūros banknotai (po 50, 20, 10 eurų), 20 banknotų maksimali kombinacija gali gautis 500 eurų.

Iš bankomato galima imti kiek leidžia banko kortelei nustatyti limitai, ir kiek fiziškai yra pinigų bankomate.

REKLAMA

Bankomato ekrane būna išsigryninimo sumų pasirinkimai – „Medaus“ bankomatų atveju didžiausia nurodyta suma – 700 eurų, bet galima pasirinkti „kita suma“ ir įvesti norimą didesnę sumą.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento specialistai pažymi, kad techniniu požiūriu nėra teisiškai reglamentuota, kiek iš vieno bankomato maksimaliai galima pasiimti grynųjų per vieną dieną – kiek bankomate jų yra, tiek ir galima imti, atsižvelgiant į kitus limitus.

Kokia suma banknotų bankomatas būna užpildytas, priklauso nuo to, kokio nominalo banknotus įdeda pinigų pervežimo įmonės. Tai taip pat nėra teisiškai reglamentuota.

tv3.lt

Kaip suprasti - ,,ribojimus''. Bankai, įvesdami kliūtis pasiimti grynųjų pinigų ir papildomai apmokestindami gynųjų pinigų pasiėmimą iš bankomatų, pažeidžia LR Konstituciją, nes LR Konstitucijos 23-ojo straipsnio 1-asis paragrafas sako taip: ,,Nuosavybė neliečiama.'' To paties straipsnio 3-asis paragrafas sako: ,,Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.'' - vadinasi, bankai, imdami papildomą mokestį, kuris atskaičiuojamas iš piliečių turto, už paslaugas, vykdo antikonstitucinę veiklą, motyvuodami savo pačių susikurtomis nuostatomis. O šios nuostatos yra taip pat LR Konstitucijos pažeidimas, nes LR Konstitucijos 7-ojo straipsnio 1-asis paragrafas sako: ,,Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.''. Štai jums teisinis pagrindas kreiptis į prezidentūrą, kuri privalo ne tik eliminuoti banų vykdomą piliečių plėšimą, bet ir grąžinti piliečiams visas neteisėtai š jų turto atskaičiuotas lėšas, šiam procesui taikydami infliacijos koeficentą.
Civilizuotose salyse banko paslaugos yra nemokamos,nes jie naudoja zmoniu pinigais savo pelnui-investicijos,paskolos ir t.t. O Lietuvoj tai vos ne reketas-saskaita turi moki uz ja,savo asmeninius pinigus naudoji moki uz tai ir t.t.
Imam pavyzdį iš valdžios apeiti viską kas įmanoma.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų