Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.
Jame siūloma išbraukti iš sąrašo dalį veiklų, kuriomis verčiasi per 20 tūkst. gyventojų. Jeigu Vyriausybė patvirtins projektą, nuo kitų metų pradžios jie negalės nusipirkti verslo liudijimo.
Projekto lydraštyje nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai gyventojams suteikia teisę susimažinti apmokestinamąsias pajamas (susigrąžinant dalį mokesčių) išlaidomis, patirtomis už atliktus apdailos ir bet kokio remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas.
Siūlomo naujo nutarimo tikslas ir esmė įvardijama taip:
„Patikslinant keičiamą sąrašą užtikrinti, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos taikant bendrąsias individualios veiklos apmokestinimo taisykles, o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Tokiu būdu būtų pasiekta, kad gyventojų iš pajamų atskaitomos išlaidos už oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas būtų apmokestinamos šias paslaugas suteikusiems asmenims, taikant tas pačias apskaitos ir apmokestinimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar paslaugas suteikė fizinis, ar juridinis asmuo.“
Finansų ministerija dokumente taip pat pažymi, kad keičiamame sąraše atsisakius tam tikrų veiklos rūšių, gyventojai galės toliau tęsti vykdomą individualią veiklą, tačiau nuo individualios veiklos pajamų mokės ne fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o mokestį, priklausantį nuo gautų (uždirbtų) pajamų (pelno).
Ministerija taip pakomentavo siūlomus pakeitimus:
„Nagrinėjamas verslo liudijimų nutarimo pakeitimo projektas neturėtų būti siejamas su gyventojo galėjimu ar negalėjimu vykdyti tam tikrą veiklą. Siūlomi pakeitimai susiję su mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumokėjimo formos pakeitimu, t.y. pajamų mokestis už pajamas iš tam tikrų veiklų (statybos, autoremonto, auklių veiklas) bus mokamas ne iš anksto, prieš pradedant vykdyti veiklą (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), o metams pasibaigus nuo metinio veiklos rezultato (pelno).
Todėl kalbant apie galimai didesnius mokesčius, reikia įvertinti, kad pakeitus mokesčio sumokėjimo formą, mokestinė našta gali ir sumažėti, kadangi bus apmokestinamas tik veiklos pelnas (pajamos minus išlaidos), jo neuždirbus – nebus ir pajamų mokesčio, kai tuo tarpu, įsigyjant verslo liudijimą, sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis nepriklauso nuo veiklos pelningumo (neįvertinamos patiriamos išlaidos)."
Kam padidės mokesčiai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, susipažinusi su Finansų ministerijos siūlomais pakeitimais, sako, kad juos įgyvendinus, kai kuriems gyventojams gerokai padidės mokesčiai ir atsiras papildomų kliūčių, dėl kurių jie gali pasitraukti į šešėlį.
Pavyzdžiui, pagal naujus reikalavimus, reikės pirkti kelis verslo liudijimus dėl NT nuomos, jeigu nuomojami keli skirtingi NT objektai (dabar tam užtenka vieno verslo liudijimo).
„Tai reiškia, kad didės mokesčiai tiems, kurie turi atskirus turto vienetus. Tuo metu turintiems vieną didesnį objektą jis nesikeis. Gali būti, kad dalis tokių asmenų sieks apjungti turtą į vieną vienetą.
Tuo pačiu gali didėti gyvenamosios paskirties NT nuomos kaina mažiems butams, nes didesnę dalį nuomos mokesčio sudarys verslo liudijimo kaina, kuri iki šiol buvo išdalijama keliems turto vienetams“, – komentavo asociacijos prezidentė.
Jos vertinimu, toks apmokestinimas būtų diskriminacinis: didelį ir prabangų NT nuomojantis asmuo mokės du kartus mažiau mokesčių, nei tas, kuris turi du mažus NT objektus ir kurių bendra vertė yra kad ir 10 kartų mažesnė.
„Faktiškai gali būti, kad nebebus oficialiai deklaruojamos nuomos pagal verslo liudijimus, kai nuomojamas mažo ploto gyvenamosios paskirties turtas. Daug mažos vertės turto nuomos pajamų bus nedeklaruota.
Reikėtų nepamiršti, kad NT savininkai, be gyventojų pajamų mokesčio nuo nuomos pajamų, dar turi mokėti ir nekilnojamo turto mokestį, kuris gali siekti 0,5–2 proc. turto mokestinės vertės“, – aiškino D. Čibirienė.
Jos teigimu, draudimas su verslo liudijimu teikti vaikų priežiūros ir auklėjimo, atlikti statybų ir apdailos darbus, taip pat remontuoti automobilius, virs sunkesne našta daliai smulkaus verslo.
„Draudimas tą daryti turint verslo liudijimą ir reikalavimas pereiti į individualią veiklą reiškia, kad šių žmonių pajamų apskaita pasikeis ir bus sudėtingesnė nei verslo liudijimo atveju.
Mokesčiai gali išlikti tokie patys, o gal net mažesni, jei metinės gyventojo pajamos mažesnės nei 11 tūkst. eurų. Jei gyventojo metinės individualios veiklos gyventojo pajamos viršija 11 tūkst. eurų, jo mokesčiai turint verslo liudijimą būtų mažesni, nei vykdant veiklą pagal pažymą.
Gali būti, kad dėl sudėtingesnio skaičiavimo ir nežinojimo kokie bus mokesčiai, dalis gyventojų pajamų pasitrauks į šešėlį. Kita vertus, statybų bendrovėms ir automobilių servisams, kurie yra sudarę įprastines sutartis su darbuotojais, konkuruoti su „patentininkais“ bus lengviau“, – svarstė pašnekovė.
