Vertybinių popierių birža kartais klaidingai vadinama akcijų birža. Taip atsitinka dėl to, kad akcijos biržoje yra vienas pagrindinių, tačiau tikrai ne vienintelis vertybinis popierius, kuriuo prekiaujama. Pati birža būna privati arba valstybinė institucija, kuri apjungia investicinius bankus, maklerius ir kitus prekiautojus bei investuotojus, taip palengvindama prekybą vertybiniais popieriais valstybėje.
Šiuolaikinė vertybinių popierių birža atlieka daug funkcijų ir yra svarbi visos šalies ekonomikai – suteikia įmonėms galimybę pritraukti daugiau kapitalo ir taip palengvina bei skatina verslo plėtrą, suteikia vienodas galimybes investuoti tiek smulkiems namų ūkiams, tiek didelėms bendrovėms bei veikia kaip šalies ekonomikos indikatorius.
Kaip vyksta prekyba biržoje?
Yra du pagrindiniai būdai, kaip prekiaujama vertybiniais popieriais: elektroninis būdas ir prekyba vietoje (angl. on the floor). Elektroninėje prekyboje naudojamos išimtinai kompiuterinės sistemos, kurios greitai suveda pirkėjus su pardavėjais ir patvirtina sandorius per keliolika sekundžių ar kelias minutes. Nors prekyba elektroniniu būdu vyksta gana seniai, tačiau prekybą vietoje tikrai ne kartą esame matę kine arba televizijoje dažnai rodomoje Niujorko vertybinių popierių biržoje. Šimtai įvairiaspalviais švarkais apsirengusių prekybininkų rėkia, gestikuliuoja vienas kitam, kalba telefonais ir stebi monitorius. Viskas atrodo gana chaotiškai, tačiau makleriai yra pasidalinę veiklos sritis ir iki dienos pabaigos visi pirkėjai suranda pardavėjus, pardavėjai pirkėjus, o kitą dieną vėl viskas prasideda iš naujo.
Nesvarbu, kaip būtų prekiaujama konkrečioje biržoje, tačiau jos visos turi keletą bendrų bruožų. Prekyba prasideda apie 9-10 val. vietos laiku ir uždaroma apie 16-17 val. vietos laiku, tačiau yra keletas biržų dirbančių ir iki 22 val. Neprekiaujama savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kiekviena birža turi ir minimalius pavedimų dydžius (vad., lotus). Tai minimalus vertybinių popierių kiekis, kurį gali įsigyti ar parduoti investuotojas. Jų dydžiai nustatomi vertybinių popierių biržose, pvz., Vilniaus vertybinių popierių biržos minimalus lotas yra 1 vertybinis popierius, o Singapūro vertybinių popierių biržos minimalus lotas yra 1000 vertybinių popierių.
Biržos pasaulyje ir Lietuvoje
Mokslininkai sunkiai sutaria, kada prasidėjo tikroji prekyba vertybiniais popieriais. Daug kas išskiria Rytų Indijos kompanijos įkūrimą 1602 m. ir 1623 m. jos išleistą pirmąja pasaulyje obligaciją, o kiti prekybą vertybiniais popieriais datuoja nuo viduramžių ar net senovės Romos. Šiuo metu beveik kiekviena pasaulio šalis turi savo vertybinių popierių biržą, tačiau dvi didžiausios yra NYSE Euronext ir NASDAQ OMX biržos. 2010 metais prekybos apimtys jose siekė daugiau nei 23 trilijonus eurų. Jos ne tik yra didžiausios konkurentės, bet ir labiausiai besiskiriančios akcijų biržos – NASDAQ OMX yra visiškai kompiuterizuota, o NYSE yra prekybos vietoje birža, kurioje tik labai maža dalis pirkimų atliekama elektroniniu būdu.
Lietuvoje Vilniaus vertybinių popierių birža savo veiklą pradėjo 1993 m., 2004 m. ją įsigijo didžiausia Šiaurės Europos biržų operatorė OMX, kuri 2008 m. susijungė su NASDAQ ir 2009 m. pakeitė Lietuvos vertybinių popierių biržos pavadinimą į NASDAQ OMX Vilnius. NASDAQ OMX taip pat valdo vertybinių popierių biržas Latvijoje ir Estijoje. Be abejo, prekybos apimtys Baltijos regione daug kuklesnės nei kitose garsiose biržose ir 2010 m. siekė „tik“ 435 milijonus eurų.
Darius Kuzmickas,
„Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius